ECB prezidentė Christine Lagarde pristatė naujausias prognozes: infliacija stabilizuojasi, ekonomikos augimas lėtėja, tačiau euro vaidmuo pasaulyje stiprėja. — ECB infliacija ekonomika euras palūkanos
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, euro zonos ekonomika šiemet augo lėčiau nei tikėtasi – vos 0,7 % per pirmąjį pusmetį. Tam įtakos turėjo mažėjantis eksportas, stipresnis euras ir vis dar įtempta pasaulinė prekyba. Nepaisant to, paslaugų sektorius ir vidaus vartojimas išlieka pagrindiniai augimo varikliai.
ECB prognozuoja, kad ekonomikos augimas sieks apie 1,2 % 2025 m., 1,0 % 2026 m. ir 1,3 % 2027 m. Tai rodo lėtą, bet stabilų atsigavimą. Didžiausias augimo stabdis – tarptautinė prekyba, tačiau šį poveikį turėtų sumažinti nauji prekybos susitarimai ir didėjantys viešieji investicijų projektai.
Infliacija sugrįžo prie normos
Po kelerių metų kainų šuolių infliacija euro zonoje stabilizavosi ir dabar siekia apie 2 %. Rugsėjį ji buvo 2,2 %, o vadinamoji pagrindinė infliacija (be energijos ir maisto) – 2,3 %. ECB vertinimu, tai reiškia, kad „disinfliacijos laikotarpis baigėsi“.
Pagrindinė priežastis – atlyginimai pamažu grįžta į normalų lygį, o energijos kainos mažėja. Tikimasi, kad 2025 m. vidutinė infliacija bus 2,1 %, o 2026–2027 m. dar šiek tiek mažesnė. Tai reiškia, kad ECB pasiektas pagrindinis tikslas – kainų stabilumas.
Palūkanos lieka nepakitusios
Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, ECB nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. Banko vadovybė teigia, kad sprendimai ir toliau bus priimami „pagal duomenis“ – kiekvieno susitikimo metu, atsižvelgiant į infliacijos ir ekonomikos rodiklius. Tokiu būdu siekiama išvengti per didelio spaudimo tiek vartotojams, tiek verslui.
Eurui stiprėjant pasaulio rinkose
Christine Lagarde pabrėžė, kad euras išlieka antra pagal svarbą pasaulio valiuta po JAV dolerio. Maždaug 20 % pasaulio atsargų ir beveik 40 % prekybos sutarčių sudaromos eurais. ECB mano, kad šis vaidmuo gali dar labiau sustiprėti, jei Europa sugebės įgyvendinti struktūrines reformas ir sukurti gilesnę kapitalo rinkų sąjungą.
„Euras gali tapti pasaulio pasitikėjimo valiuta, jei mes drąsiai judėsime į priekį ir stiprinsime savo ekonominius pamatus“, – sakė Lagarde.
Kas vyksta finansų rinkose
Du naujausi ECB tyrimai rodo, kad pasaulinės investicijos į Europos rinkas vis labiau priklauso nuo politinio stabilumo ir klimato politikos. Vienas iš tyrimų parodė, kad investiciniai fondai vis dažniau perkelia kapitalą iš Europos į Azijos rinkas, kai kyla geopolitinis netikrumas. Kitas tyrimas atskleidė, jog gyventojai vis labiau remiasi taupymo priemonėmis, tačiau mažiau investuoja į rizikingus aktyvus, ypač po pastarojo laikotarpio infliacijos.
ECB žinutė: ramybė ir tolesnės reformos
ECB pabrėžia, kad dabar svarbiausia – išlaikyti stabilumą ir neužgesinti augimo. Siekiama užtikrinti, kad infliacija išliktų arti 2 %, o vartotojų perkamoji galia stiprėtų. Kartu ragina Europos vyriausybes imtis drąsių sprendimų dėl investicijų, inovacijų ir kapitalo rinkų reformų.
„Euras buvo sukurtas kaip Europos vienybės simbolis, ir šiandien jis gali tapti viso pasaulio pasitikėjimo valiuta. Bet tam reikia ne vien kalbų – reikia veiksmų“, – savo kalbą Europos Parlamente užbaigė Christine Lagarde.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko informaciją.
