Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba rugsėjo 10–11 d. posėdyje nusprendė palikti pagrindines palūkanų normas nepakitusias, nes infliacija toliau lėtėja, o ekonomikos augimas rodo atsparumo ženklus.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
Ekonomikos raida euro zonoje
Euro zonos ekonomika rodo atsparumo ženklus, nepaisant geopolitinių įtampų ir pasaulinės prekybos lėtėjimo. Darbo rinka išlieka stipri – užimtumo lygis pasiekė rekordines aukštumas, o nedarbo rodiklis išliko žemiau 6,5 proc. ribos. Namų ūkių vartojimas didėja, remiamas realių pajamų augimo ir stabilaus pasitikėjimo rodiklių.
Investicijos į pramonę ir paslaugas išlieka teigiamos, nors kai kuriose šalyse matomas lėtesnis kreditavimas dėl ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikio. Eksporto sektorius susiduria su iššūkiais dėl stipresnio euro ir silpnesnės išorės paklausos, ypač iš Kinijos ir kitų besivystančių rinkų.
Infliacijos tendencijos
Metinė infliacija rugsėjį siekė 2,1 proc., palyginti su 2,4 proc. rugpjūtį. Pagrindinė (be energijos ir maisto) infliacija sumažėjo iki 2,3 proc., rodančios mažėjantį kainų spaudimą daugelyje sektorių. Taryba atkreipė dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas stabilizuojasi, o tiekimo grandinių sutrikimai praktiškai išnyko.
ECB ekonomistai pabrėžė, kad vidutinės trukmės infliacijos prognozė išlieka artima 2 proc., tačiau geopolitinės rizikos, energetikos kainų svyravimai ir pasaulinės prekybos politika gali daryti netikėtą poveikį kainų stabilumui.
Palūkanų normos ir pinigų politika
ECB nusprendė išlaikyti visas pagrindines palūkanų normas nepakitusias: pagrindinę refinansavimo normą – 4,25 %, ribinio skolinimosi normą – 4,50 %, o indėlių normą – 3,75 %. Taryba pažymėjo, kad dabartinis lygis yra pakankamas, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų prie tikslo.
Be to, ECB toliau mažina obligacijų portfelį, įsigytą pagal turto pirkimo programą (APP), ir reinvestuoja dalį pajamų iš pandemijos laikotarpiu įsigytų vertybinių popierių (PEPP). Taryba pabrėžė, kad šie žingsniai vykdomi palaipsniui ir skaidriai, kad būtų išvengta nereikalingų rinkos svyravimų.
Diskusijos dėl rizikos veiksnių
Diskusijose buvo aptarti keli išoriniai veiksniai, galintys turėti įtakos euro zonos perspektyvoms. Tarp jų – JAV tarifų politika, geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karo Ukrainoje tęstinumas. Taryba taip pat atkreipė dėmesį į euro stiprėjimą, kuris gali turėti įtakos eksporto konkurencingumui.
Nepaisant to, ECB nariai laikosi nuomonės, kad rizikos dėl infliacijos dabar yra labiau subalansuotos nei anksčiau. Ekonomikos augimas tikėtina išliks nuosaikus, o pinigų politika bus pritaikyta prie naujausių duomenų.
Išvados
Valdančioji taryba pakartojo, kad ECB politika ir toliau bus grindžiama gaunamais duomenimis ir ekonomikos prognozėmis. Sprendimai dėl ateities palūkanų normų bus priimami kiekvieno posėdžio metu, remiantis infliacijos dinamika ir finansinėmis sąlygomis. ECB pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti kainų stabilumą ir finansinį atsparumą euro zonoje.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Centrinio Banko informaciją.*
Šaltinis: https://www.ecb.europa.eu/press/accounts/2025/html/ecb.mg250911.en.html
