Įtampa Artimuosiuose Rytuose toliau auga, o pastarieji incidentai Hormūzo sąsiauryje dar labiau padidino susirūpinimą dėl pasaulinio naftos ir dujų tiekimo saugumo. Sekmadienį jūrų saugumo tarnybos pranešė apie mažiausiai du laivus, kurie buvo apšaudyti ar apgadinti plaukdami šiuo strategiškai svarbiu maršrutu, Iranui tęsiant atsakomąsias atakas po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Jungtinės Karalystės Jūrų prekybos operacijų tarnyba (UKMTO) nurodė, kad vienas laivas netoli Omano krantų buvo pataikytas nežinomu sviediniu virš vandens linijos. Incidento metu kilo gaisras variklių skyriuje, tačiau įgulai pavyko jį suvaldyti. Kitu atveju dar vienas laivas buvo apgadintas sviediniu, sukėlusiu gaisrą, kuris taip pat buvo užgesintas, o laivas planavo tęsti kelionę.
Privati jūrų saugumo bendrovė „Vanguard Tech“ pranešė, kad vienas iš apgadintų laivų – tanklaivis – buvo maždaug 17 jūrmylių į šiaurės vakarus nuo Mina Saqr uosto Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tuo tarpu Irano valstybinė televizija paskelbė, kad Hormūzo sąsiauriu plaukęs naftos tanklaivis esą „skęsta“, transliuodama vaizdus su tirštais juodais dūmais, tačiau detalesnės informacijos nepateikė.
Šie incidentai įvyko praėjus dienai po to, kai Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas paskelbė, jog sąsiauris yra uždarytas laivybai ir tapo nesaugus dėl JAV ir Izraelio atakų. Reaguodamos į tai, didžiosios laivybos bendrovės ėmėsi skubių veiksmų. Danijos milžinė Maersk paskelbė stabdanti visus laivų reisus per Hormūzo sąsiaurį iki atskiro pranešimo, o MSC nurodė savo laivams Persijos įlankoje persikelti į saugias laukimo zonas.
Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“. Per šį siaurą vandens kelią kasdien gabenama beveik ketvirtadalis pasaulio jūriniu keliu transportuojamos naftos ir dideli suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kiekiai. Todėl bet koks ilgalaikis tranzito sutrikimas kelia rimtą grėsmę ne tik energetikos rinkoms, bet ir pasaulinei prekybai.
Rinkų reakcija buvo beveik momentinė. Pirmadienį Azijos prekybos sesijoje „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 13 procentų ir trumpam viršijo 80 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis per daugiau nei metus. Nors vėliau kainos dalį augimo prarado, investuotojai išliko nervingi dėl galimų tolesnių tiekimo sutrikimų. Analitikai perspėja, kad užsitęsus krizei naftos kaina gali pasiekti ir 100 dolerių ribą, o tai smarkiai paveiktų infliaciją bei ekonomikos augimą, ypač Azijoje, kuri yra labiausiai priklausoma nuo energijos importo.
Situaciją paaštrino ir pranešimai, kad Irano karinis jūrų laivynas oficialiai uždraudė laivybą Hormūzo sąsiauriu, o Revoliucinė gvardija teigė smogusi keliems JAV ir Bahreino tanklaiviams. Nors dalis šių teiginių dar nėra nepriklausomai patvirtinti, jie sustiprino rinkų baimes dėl fizinio tiekimo grandinių pažeidžiamumo.
Visa tai vyksta platesnio geopolitinio konflikto kontekste. Po Irano aukščiausiojo lyderio žūties JAV prezidentas Donald Trump pareiškė, kad kariniai veiksmai prieš Iraną bus tęsiami, o Teheranas atsakė smūgiais JAV sąjungininkams regione. Tuo pat metu naftą eksportuojančių šalių grupė OPEC+ paskelbė apie planus didinti gavybą, tačiau rinkos dalyviai pažymi, kad papildoma pasiūla mažai padės, jei nebus užtikrintas saugus naftos ir dujų transportas.
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė problema šiuo metu nėra teoriniai gavybos pajėgumai, o reali galimybė pervežti energijos išteklius per konfliktų apimtą regioną. Jei Hormūzo sąsiaurio blokada ar nuolatiniai išpuoliai tęsis, pasekmės gali būti jaučiamos ne tik naftos ir dujų kainose, bet ir platesnėje pasaulio ekonomikoje – nuo transporto kaštų augimo iki akcijų rinkų svyravimų.
Kol kas tarptautinė bendruomenė ragina deeskaluoti padėtį ir užtikrinti laivybos laisvę, tačiau įvykiai regione rodo, kad Hormūzo sąsiauris išlieka vienu pavojingiausių ir strategiškai jautriausių pasaulio taškų, kur bet koks incidentas gali turėti globalių pasekmių.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
