Iranas oficialiai patvirtino, kad per bendrus JAV ir Izraelio smūgius žuvo aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei. Valstybinė Irano televizija paskelbė apie jo mirtį Teherane ir paskyrė 40 dienų nacionalinį gedulą. Tai istorinė akimirka, galinti iš esmės pakeisti Irano politinę sistemą, regiono saugumo architektūrą ir karo tarp Irano, Izraelio bei Jungtinių Valstijų eigą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Smūgiai Teherane ir oficialus patvirtinimas
Pranešimai apie Ali Khamenei žūtį pasirodė po intensyvių JAV ir Izraelio aviacijos smūgių, pradėtų vasario 28 dieną. Iš pradžių Irano naujienų agentūros „Tasnim“ ir „Mehr“ tvirtino, kad šalies lyderis tebėra gyvas ir vadovauja gynybai, tačiau sekmadienį valstybinė žiniasklaida patvirtino jo mirtį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar anksčiau viešai pareiškė, kad 86 metų Ali Khamenei buvo „eliminuotas“ per tikslines operacijas, ir paragino Irano visuomenę „perimti savo šalies likimą“. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu taip pat teigė matantis „vis daugiau ženklų“, jog Irano aukščiausiasis lyderis nebegyvas.
Kas buvo Ali Khamenei
Ali Khamenei vadovavo Iranui nuo 1989 metų, perėmęs valdžią po Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini mirties. Per 37 metus jis sutelkė beveik absoliučią politinę, karinę ir religinę valdžią savo rankose.
Aukščiausiasis lyderis kontroliavo ginkluotąsias pajėgas, Islamo revoliucinę gvardiją (IRGC), teismų sistemą ir turėjo lemiamą balsą užsienio politikoje. Jo valdymo laikotarpiu Iranas tapo viena labiausiai izoliuotų, bet kartu ir įtakingiausių regiono valstybių, sukūrusių vadinamąją „pasipriešinimo ašį“, apimančią „Hezbollah“, „Hamas“, hučius Jemene ir Irako šiitų grupuotes.
Smūgiai, aukos ir karo eskalacija
Pagal Irano Raudonojo Pusmėnulio duomenis, per pirmąsias JAV ir Izraelio atakų dienas žuvo mažiausiai 200 žmonių. Tarp taikinių buvo kariniai objektai, branduolinės infrastruktūros elementai ir, pasak Irano pareigūnų, civiliniai rajonai. Pranešta ir apie smūgius mokykloms, per kuriuos žuvo dešimtys vaikų.
Iranas atsakė plataus masto raketų ir dronų atakomis prieš JAV karines bazes Bahreine, Katare, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Izraelio teritoriją. Oro gynybos sistemos buvo aktyvuotos keliose Artimųjų Rytų šalyse, o konfliktas sparčiai peržengė dvišalio karo ribas.
Kas perims valdžią Irane?
Ali Khamenei mirtis paliko Iraną be aiškaus įpėdinio. Ilgą laiką galimu paveldėtoju laikytas buvęs prezidentas Ebrahimas Raisi žuvo 2024 metais sraigtasparnio katastrofoje. Pastaraisiais metais minėtas ir Khamenei sūnus Mojtaba, tačiau jo vaidmuo visuomenėje buvo menkai matomas.
Analitikai mano, kad trumpuoju laikotarpiu valdžią gali perimti kolektyvinė struktūra – religinė taryba ar laikinas valdymo organas, glaudžiai susijęs su Islamo revoliucine gvardija. Kai kurie ekspertai neatmeta ir scenarijaus, kuriame IRGC faktiškai perimtų valstybės kontrolę, sukurdama dar labiau militarizuotą režimą.
Ar režimas gali žlugti?
Nors JAV prezidentas ragino iranus pasinaudoti „istorine galimybe“, daugelis analitikų pabrėžia, kad Khamenei mirtis nebūtinai reiškia Islamo Respublikos pabaigą. Režimas jau anksčiau atlaikė masines protestų bangas – nuo 2009 metų „Žaliojo judėjimo“ iki 2022–2023 metų protestų po Mahsos Amini mirties.
Islamo revoliucinė gvardija išlieka stipriausia organizuota jėga šalyje, turinti ir karinę, ir ekonominę galią. Tai leidžia manyti, kad net ir be aukščiausiojo lyderio sistema gali išlikti, nors ir su vidiniais skilimais.
Tarptautinė reakcija ir regiono nerimas
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas paragino nedelsiant deeskaluoti konfliktą ir perspėjo, kad karas gali sukelti nekontroliuojamą grandininę reakciją visame regione. Rusija ir Kinija pasmerkė smūgius kaip tarptautinės teisės pažeidimą, o Europos Sąjungos šalys išreiškė gilų susirūpinimą.
Tuo pat metu Jungtinėse Valstijose ir Europoje vyko protestai prieš karą, kritikuojant sprendimą pradėti plataus masto karinę operaciją be Kongreso pritarimo.
Neapibrėžta ateitis
Ali Khamenei žūtis atvėrė pavojingą neapibrėžtumo laikotarpį. Iranui tenka spręsti ne tik valdžios perėmimo klausimą, bet ir išlikimo strategiją intensyvėjančio karo sąlygomis. Regionui tai reiškia didžiausią saugumo krizę per kelis dešimtmečius, o tarptautinei bendruomenei – naują išbandymą, kaip sustabdyti konflikto plitimą.
Ar Iranas pasuks režimo transformacijos keliu, ar taps dar labiau uždara ir militarizuota valstybe, kol kas lieka atviras klausimas. Aišku viena – Artimieji Rytai įžengė į naują, itin nestabilų etapą.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
