Ilgėjant Jungtinių Valstijų karinei kampanijai prieš Iraną, Vašingtone vis garsiau skamba perspėjimai, kad intensyvūs smūgiai ir gynybinės operacijos gali per trumpą laiką išsekinti svarbiausias JAV ginkluotės atsargas ir padidinti riziką dešimtims tūkstančių amerikiečių karių Artimuosiuose Rytuose.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pentagono pareigūnai ir Kongreso nariai pastarosiomis savaitėmis atvirai kalba apie augantį spaudimą JAV priešraketinės gynybos sistemoms. Didžiausią nerimą kelia oro gynybos perėmimo raketų atsargos, kurios intensyviai naudojamos atremiant Irano balistinių raketų ir bepiločių orlaivių atakas prieš JAV pajėgas bei jų sąjungininkus regione.
Kariniai šaltiniai teigia, kad jau nuo metų pradžios buvo atkreiptas dėmesys į ribotas oro gynybos raketų atsargas, tačiau situacija smarkiai paaštrėjo po didžiausio JAV karinių pajėgų sutelkimo Artimuosiuose Rytuose per pastaruosius dešimtmečius. Operacijų mastas ir jų intensyvumas privertė JAV kariuomenę naudoti didelius kiekius modernių perėmimo sistemų, kurios laikomos strategiškai svarbiomis ir kitų galimų konfliktų atveju.
Per pastaruosius metus Jungtinės Valstijos jau išeikvojo reikšmingą dalį priešraketinių ginklų vykdydamos operacijas prieš Iraną ir su juo siejamus ginkluotus judėjimus regione. Šios atsargos buvo naudojamos ne tik tiesioginėms atakoms, bet ir gynybai nuo atsakomųjų smūgių, kurie dažnai būna masiniai ir koordinuoti.
Kongrese vis dažniau keliami klausimai, ar Jungtinės Valstijos turi pakankamai perėmimo raketų ilgalaikiam konfliktui, jei Iranas nuspręstų tęsti ar net išplėsti savo atakas. Kai kurie įstatymų leidėjai pabrėžia, kad neaiškūs strateginiai tikslai – ar siekiama tik neutralizuoti Irano raketinius pajėgumus, ar platesnių politinių pokyčių – dar labiau komplikuoja planavimą ir resursų paskirstymą.
Papildomą spaudimą sukelia ir sąjungininkų poreikiai. NATO valstybės jau kurį laiką susiduria su sunkumais bandydamos įsigyti papildomas JAV gaminamas oro gynybos sistemas, ypač siekiant paremti Ukrainą kare su Rusija. Dėl ribotų gamybos pajėgumų ir ilgo technologinių komponentų tiekimo ciklo, naujų sistemų gamyba negali greitai kompensuoti sunaudotų atsargų.
Gynybos pramonės atstovai pripažįsta, kad sudėtingos priešraketinės sistemos reikalauja ilgų gamybos terminų, aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ir sudėtingų tiekimo grandinių. Net ir dirbant keliomis pamainomis, atsargų atstatymas gali užtrukti metus.
Ne mažiau svarbus klausimas – JAV karių saugumas regione. Dešimtys tūkstančių amerikiečių karių dislokuoti bazėse Persijos įlankos valstybėse, Irake ir kitose šalyse, kurios tampa potencialiais Irano taikiniais. Jei oro gynybos atsargos būtų smarkiai sumažintos, bazės, ambasados ir strateginiai objektai galėtų tapti labiau pažeidžiami.
Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad pernelyg intensyvus brangių precizinių ginklų naudojimas gali turėti ilgalaikių pasekmių JAV kariniam pasirengimui kituose regionuose. Kai kurie ekspertai perspėja, kad pernelyg dažnas tolimosios ugnies ginklų naudojimas Artimuosiuose Rytuose gali susilpninti atgrasymo pajėgumus kituose galimuose konfliktų teatruose.
Pentagonas viešai neatskleidžia tikslių ginklų atsargų dydžių, tačiau oficialūs atstovai tvirtina, kad JAV kariuomenė turi pakankamai priemonių vykdyti prezidento nurodytas misijas. Vis dėlto už uždarų durų vykstančiose diskusijose pripažįstama, kad ilgalaikė karinė kampanija prieš Iraną pareikalautų sudėtingų sprendimų dėl prioritetų ir sąjungininkų paramos.
Kol kas nėra aišku, kiek ilgai tęsis karinė konfrontacija ir ar pavyks ją apriboti. Tačiau vis dažniau skambantys perspėjimai Vašingtone rodo, kad be aiškios strategijos ir spartesnės gynybos pramonės mobilizacijos, Jungtinės Valstijos gali susidurti su rimtais iššūkiais tiek ginkluotės tiekimo, tiek karių saugumo srityse.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
