Artimuosiuose Rytuose sparčiai plečiasi karinė eskalacija, prasidėjusi po Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgių Iranui bei aukščiausiojo Irano vadovo Ali Khamenei žūties. Pastarosiomis dienomis konfliktas tiesiogiai persimetė į Libaną – Izraelio kariuomenė pradėjo plataus masto smūgius prieš Irano remiamą grupuotę Hezbollah, o dešimtys tūkstančių civilių Beirute ir pietiniuose šalies regionuose buvo priversti palikti savo namus.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pirmadienio naktį Izraelio karo aviacija atakavo pietinius Beiruto priemiesčius, įskaitant Dahiyeh rajoną, kuris laikomas vienu pagrindinių „Hezbollah“ bastionų. Izraelio kariuomenė pranešė smogianti „kariniams taikiniams“, susijusiems su raketų, bepiločių orlaivių ir vadovavimo infrastruktūra. Libano valstybinė naujienų agentūra pranešė apie dešimtis žuvusiųjų ir šimtus sužeistųjų, tačiau galutiniai aukų skaičiai dar tikslinami.
Smūgiai buvo surengti po to, kai „Hezbollah“ paskelbė įvykdžiusi raketų ir bepiločių orlaivių ataką prieš Izraelio karinius objektus šalies šiaurėje, teigdama, kad tai – atsakas į Irano aukščiausiojo lyderio nužudymą. Grupės pareiškime teigiama, kad ji „vykdys pareigą priešintis agresijai“ ir neatsisakys „pasipriešinimo kelio“, nepaisant galimų nuostolių.
Izraelis netrukus paskelbė perspėjimus civiliams gyventojams daugiau nei 50 Libano miestų ir kaimų pietuose bei Bekaa slėnyje, ragindamas nedelsiant evakuotis ir laikytis bent vieno kilometro atstumo nuo galimų taikinių. Tokie plataus masto evakuacijos nurodymai Libane sukėlė chaotišką judėjimą keliuose ir papildomai apkrovė šalies infrastruktūrą, kuri ir taip išlieka silpna po ilgalaikės ekonominės krizės.
Libano politinė vadovybė viešai siekė atsiriboti nuo „Hezbollah“ veiksmų. Prezidentas Joseph Aoun pareiškė, kad sprendimai dėl karo ir taikos priklauso tik Libano valstybei, o ne ginkluotoms grupuotėms. Ministras pirmininkas Nawaf Salam savo ruožtu pavadino „Hezbollah“ ataką „neatsakingu veiksmu“, galinčiu įtraukti šalį į naują plataus masto konfliktą.
Tuo pat metu Izraelio kariuomenė pranešė tęsianti „intensyvią karinę kampaniją“ visoje Libano teritorijoje. Izraelio pareigūnų teigimu, atsakomybė už eskalaciją tenka „Hezbollah“, kuri, anot jų, veikia Irano interesų labui ir kelia tiesioginę grėsmę Izraelio šiauriniams regionams.
Šie įvykiai vyksta platesnio regioninio konflikto fone. Po Irano vadovo žūties JAV prezidentas Donald Trump pareiškė, kad karinės operacijos prieš Iraną bus tęsiamos, kol bus pasiekti visi Vašingtono ir jo sąjungininkų tikslai. Tuo tarpu Iranas ir jo sąjungininkai regione, įskaitant „Hezbollah“, pažadėjo atsakomuosius veiksmus, o tai dar labiau padidino plataus regioninio karo riziką.
Analitikai pažymi, kad Libanas atsidūrė itin pažeidžiamoje padėtyje. Šalis vis dar bando atsigauti po ankstesnių konfliktų su Izraeliu, politinės paralyžiaus ir giliausios ekonominės krizės per kelis dešimtmečius. Nauja eskalacijos banga gali dar labiau destabilizuoti Libaną ir sukelti ilgalaikes humanitarines pasekmes.
Tarptautinė bendruomenė kol kas ragina visas puses susilaikyti nuo tolesnio smurto, tačiau diplomatinės pastangos kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų. Tuo metu Libano sostinėje ir kituose regionuose tęsiasi evakuacijos, o gyventojai ruošiasi galimam ilgesniam kariniam susidūrimui, kuris, pasak stebėtojų, jau peržengė dvišalio konflikto ribas ir įgijo regioninio karo bruožų.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
