Izraelis šeštadienio rytą paskelbė įvykdęs vadinamąjį „prevencinį“ karinį smūgį Iranui, motyvuodamas būtinybe pašalinti grėsmes nacionaliniam saugumui. Pranešimai apie sprogimus pasirodė Irano sostinėje Teherane ir kituose šalies miestuose, o padėtis Artimuosiuose Rytuose sparčiai perėjo į naują eskalacijos etapą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Izraelio gynybos ministras Izraelis Katzas pareiškė, kad operacija buvo suplanuota siekiant užkirsti kelią galimoms Irano atakoms. Išsamesnės informacijos apie konkrečius taikinius Izraelio pareigūnai iš karto nepateikė, tačiau Izraelio kariuomenė paskelbė visoje šalyje įvedusi nepaprastąją padėtį, uždraudusi masinius susibūrimus, uždariusi mokyklas ir civiliams skrydžiams uždariusi oro erdvę.
Sprogimai Teherane ir Irano pasirengimas atsakui
Liudininkai Teherane pranešė apie galingus sprogimus miesto centre ir tirštus dūmus. Irano valstybinė ir pusiau valstybinė žiniasklaida skelbė, kad smūgiai fiksuoti ne tik sostinėje, bet ir keliuose kituose šalies regionuose. Oficialios informacijos apie aukas ar padarytą žalą kol kas nepateikta.
Irano pareigūnai nurodė, kad šalis ruošiasi atsakomiesiems veiksmams. Vienas aukšto rango šaltinis tarptautinei žiniasklaidai teigė, jog atsakas, jei jis bus įgyvendintas, bus „griežtas ir neišvengiamas“. Pranešta, kad Irano oro erdvė uždaryta iki atskiro pranešimo, o ryšio paslaugos kai kuriose šalies vietose buvo laikinai sutrikdytos.
JAV vaidmuo ir tarptautinė reakcija
Jungtinių Valstijų pareigūnai patvirtino, kad Izraelio veiksmai buvo koordinuoti su Vašingtonu. Pasak JAV atstovų, smūgiai yra dalis bendrų pastangų sustabdyti Irano branduolinės ir raketų programų plėtrą. Pastarosiomis savaitėmis JAV regione buvo sutelkusi reikšmingas karines pajėgas, įskaitant du lėktuvnešių kovinius junginius, karo laivus ir naikintuvus.
Europos valstybės reagavo atsargiai. Prancūzija ir Vokietija paragino visas puses susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos ir pabrėžė diplomatinio sprendimo būtinybę. Jungtinė Karalystė, kuri anksčiau evakavo dalį ambasados darbuotojų iš Teherano, pareiškė atidžiai stebinti padėtį ir ragino savo piliečius laikytis saugumo rekomendacijų regione.
Rusija smūgius pavadino pavojingu žingsniu, galinčiu destabilizuoti visą Artimųjų Rytų regioną, ir paragino skubiai sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį. Kinija taip pat išreiškė susirūpinimą, pabrėždama, kad karinis konfliktas turėtų „rimtų pasekmių pasaulinei ekonomikai ir energetikos rinkoms“.
Regionas ant platesnio konflikto slenksčio
Artimųjų Rytų šalys pradėjo imtis prevencinių priemonių. Irakas paskelbė laikinai uždaręs savo oro erdvę, o Persijos įlankos valstybės sustiprino strateginių objektų apsaugą. Kai kurios šalys, įskaitant Indiją ir Kanadą, paragino savo piliečius kuo skubiau išvykti iš Irano.
Analitikai pažymi, kad Izraelio smūgiai įvyko itin jautriu metu — po nesėkmingų ar neapibrėžtų JAV ir Irano derybų dėl branduolinės programos. Dalis ekspertų mano, jog karinė operacija gali būti bandymas priversti Teheraną grįžti prie griežtesnių derybinių pozicijų, kiti įspėja, kad tai gali išprovokuoti platesnį regioninį konfliktą, kuriame būtų įtrauktos kelios valstybės.
Kol kas neaišku, ar Izraelio veiksmai apsiribos vienkartiniu smūgiu, ar taps ilgesnės karinės kampanijos pradžia. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose pasiekė pavojingą ribą, o bet koks netikslus žingsnis gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik regionui, bet ir tarptautinei saugumo sistemai.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
