Jungtinė Karalystė nusprendė laikinai atitraukti dalį savo diplomatinio personalo iš ambasados Teherane, augant įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Irano bei didėjant tarptautiniams nuogąstavimams dėl galimo karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
JK Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad sprendimas yra „atsargumo priemonė“. Ambasada Irano sostinėje ir toliau veiks nuotoliniu režimu, tačiau dalis darbuotojų buvo išgabenti dėl saugumo sumetimų. Londonas pabrėžė, kad situacija regione išlieka nestabili ir gali greitai pablogėti.
Sprendimas priimtas praėjus vos dienai po netiesioginių JAV ir Irano derybų Ženevoje, kurios buvo vertinamos kaip galbūt paskutinė galimybė išvengti karo dėl Irano branduolinės programos. Nors Omanas, tarpininkavęs pokalbiuose, kalbėjo apie „reikšmingą pažangą“, aiškių susitarimų paskelbta nebuvo.
JAV evakuoja darbuotojus Izraelyje ir Libane
Jungtinės Valstijos taip pat ėmėsi papildomų saugumo priemonių regione. JAV ambasada Izraelyje leido neesminiam personalui ir jų šeimos nariams palikti šalį. JAV ambasadorius Izraelyje Mike’as Huckabee darbuotojams rekomendavo išvykti „nedelsiant“, kol dar yra galimybė naudotis komerciniais skrydžiais.
JAV Valstybės departamentas taip pat paragino savo piliečius „apsvarstyti galimybę palikti Izraelį“, o prieš kelias dienas buvo nurodyta evakuoti nebūtiną personalą iš JAV ambasados Beirute, Libane, po atlikto saugumo vertinimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis savaitėmis į regioną permetė didžiausias JAV karines pajėgas nuo 2003 m. Irako invazijos laikų – dislokuotos dvi lėktuvnešių smogiamosios grupės, naikintuvai, degalų papildymo orlaiviai ir kiti karo laivai. Vašingtonas pabrėžia, kad tai daroma siekiant spausti Iraną atsisakyti branduolinių ambicijų.
Kitos šalys ragina piliečius išvykti iš Irano
Augant karo grėsmei, ir kitos valstybės ėmėsi veiksmų. Kinija, Indija, Kanada ir dar kelios šalys paragino savo piliečius kuo greičiau palikti Iraną, kol dar veikia komercinis susisiekimas. Šios šalys nurodo didėjančią regioninio konflikto riziką ir galimus oro susisiekimo sutrikimus karinių veiksmų atveju.
Tuo pat metu Iranas ir toliau neigia siekiantis sukurti branduolinį ginklą. Teheranas teigia, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams, tačiau Vakarų šalys, ypač JAV ir Izraelis, mano, jog Iranas artėja prie technologinio slenksčio, leidžiančio pagaminti branduolinį ginklą.
Diplomatijos langas siaurėja
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi po Ženevos derybų pareiškė, kad pasiekta „gera pažanga“, o techninio lygmens derybos bus tęsiamos Vienoje, dalyvaujant Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). Tačiau JAV kol kas oficialiai nepatvirtino optimistinių vertinimų.
JAV viceprezidentas JD Vance’as viešai pripažino, kad kariniai smūgiai Iranui tebėra svarstomi, nors Vašingtonas esą nenori ilgo karo. „Diplomatinis kelias yra pageidaujamas, bet viskas priklausys nuo Irano veiksmų“, – sakė jis.
Regionas ruošiasi blogiausiam scenarijui
Auganti diplomatinių atstovybių evakuacija ir piliečių įspėjimai rodo, kad vis daugiau šalių ruošiasi galimam plataus masto konfliktui. Analitikai pažymi, jog net riboti kariniai smūgiai galėtų sukelti grandininę reakciją – paveikti Izraelį, Persijos įlankos valstybes, pasaulines energijos rinkas ir tarptautinį saugumą.
Kol kas diplomatiniai kanalai formaliai lieka atviri, tačiau laikas kompromisui, pasak stebėtojų, sparčiai senka. Jei artimiausiomis savaitėmis nepavyks pasiekti apčiuopiamo susitarimo, Artimieji Rytai gali atsidurti naujo konflikto slenkstyje.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
