KOKS YRA KELIOS PROGRAMOS SUJUNGIMO Į BENDROSIOS RINKOS IR MUITINĖS PROGRAMĄ PRIVALUMAS?
Bendrosios rinkos ir muitinės programa sutelks finansavimą, skirtą bendrajai rinkai ir nacionalinių administracijų bendradarbiavimui muitų, mokesčių ir kovos su sukčiavimu srityse visapusiškai remti. Programa sujungia penkias ankstesnes programas, būtent Bendrosios rinkos programą (MVĮ programą, išskyrus MVĮ ir maisto bei pašarų ramsčius), Muitinę, Muitinės kontrolės įrangos priemonę, „Fiscalis“ ir Sąjungos kovos su sukčiavimu programą.
Tai leis dar labiau supaprastinti ir išnaudoti daugiau sinergijos tarp įvairių veiksmų ir suteikti lankstesnį bei dinamiškesnį finansavimą, siekiant ekonomiškai efektyviau stiprinti ir gilinti bendrąją rinką, stiprinti muitų sąjungą ir apsaugoti ES ir jos valstybių narių finansinius bei ekonominius interesus. Valdžios institucijos tiesiogiai pasinaudos finansavimu, skirtu gebėjimų stiprinimui, tvirtesniam bendradarbiavimui ir supaprastintoms administracinėms procedūroms.
Kas yra Teisingumo programa ir kaip ji prisideda prie tolesnio Europos teisingumo erdvės kūrimo? Komisija siūlo remtis teigiamais dabartinės 2021–2027 m. Teisingumo programos pasiekimais, daugiau nei padvigubinant dabartinį jos biudžetą (padidinant jį iki 798 mln. EUR). Programa yra pagrindinė priemonė užtikrinant veiksmingas, įtraukias, atsparias ir skaitmenines teisingumo sistemas visoje Europoje, pagrįstas teisinės valstybės, abipusio pripažinimo ir abipusio pasitikėjimo principais. Ji remia teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, teisėjų mokymą ir užtikrina lygias galimybes kreiptis į teismą visiems piliečiams ir įmonėms.
Programa prisidės prie teisinės valstybės principo stiprinimo ir puoselėjimo Europoje, gerindama teisėjų mokymą ir sudarydama palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui. Pavyzdžiui, programa prisidės prie veiksmingo tarpvalstybinio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo gerinimo. Ji taip pat rems mokymo galimybes teisėjams ir teisminių institucijų darbuotojams.
Naujoji programa taip pat rems teisingumo skaitmeninimą Sąjungos lygmeniu, o tai didina tarpvalstybinių teisminių procedūrų efektyvumą ir teisę kreiptis į teismą Sąjungoje, taip prisidedant prie ekonomikos augimo ir konkurencingumo. Todėl programa toliau stiprins demokratiją ir gins pagrindines teises teisingumo srityje. Tuo pačiu metu programa taip pat rems tarpvalstybinius veiksmus, skirtus korupcijos prevencijai ir kovai su ja.
AR PASIŪLYMAS SUSTIPRINS UŽJŪRIO ŠALIS IR TERITORIJAS (UŠT) (ĮSKAITANT GRENLANDIJA), ATSIŽVELGIANT Į NAUJAUSIUS GEOPOLITINIUS POKYČIUS?
Komisijos pasiūlymas atspindi strateginę bendradarbiavimo su trylika UŠT svarbą. Sprendimas dėl užjūrio asociacijos, įskaitant Grenlandiją (DOAG), supaprastina dabartinę struktūrą, sujungiant ES finansinę paramą Grenlandijai ir likusioms užjūrio šalims ir teritorijoms su Europos Sąjungos parama.
Siūlomais pakeitimais siekiama įgyvendinti ES ir UŠT partnerystės tikslus besikeičiančiame pasaulyje. Todėl Komisija siūlo asociacijos finansavimo programai 2028–2034 m. skirti beveik 1 mlrd. EUR (dvigubai daugiau nei 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas).
KAIP PAKETAS GALI REMTI BRANDUOLINIŲ ELEKTRONINIŲ ĮRENGINIŲ EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMĄ IR BRANDUOLINIŲ TYRIMŲ ATLIEKIMĄ?
Branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimas ir branduoliniai tyrimai bei mokymai vienas kitą papildo. Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas yra skirtas nutraukti aktyvų branduolinio įrenginio eksploatavimą ir užtikrinti ilgalaikę visuomenės bei aplinkos apsaugą uždarant įrenginį, pašalinant visas branduolines medžiagas ir atkuriant aplinkosauginę objekto būklę.
Branduolinio sektoriaus moksliniai tyrimai ir mokymai, finansuojami pagal Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programą, apima daug daugiau – nuo branduolių sintezės iki mažųjų modulinių reaktorių (MMR). Programa remia branduolių sintezės energijos, kaip potencialaus būsimo elektros energijos gamybos šaltinio, plėtrą, be kita ko, per ES indėlį į ITER.
Taip pat remiami dabartinių ir besiformuojančių branduolinių technologijų, įskaitant MMR, saugos ir saugumo, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymo, radiacinės saugos ir neplatinimo, taip pat branduolinio mokslo taikymo ne energetikos reikmėms tokiose srityse kaip medicina, kur branduolinės technologijos atlieka svarbų vaidmenį diagnostikoje ir terapijoje. Programa taip pat siekiama užtikrinti branduolinio sektoriaus įgūdžius, reikalingus ES, kad išlaikytų technologinę ir pramoninę lyderystę, konkurencingumą ir strateginį savarankiškumą.
KAIP SIŪLOMAS ILGALAIKIS BIUDŽETAS REMIA BRANDUOLIŲ BRIULDŲ ENERGIJOS PLĖTrą ES?
ITER yra pirmasis pasaulyje jėgainės dydžio branduolių sintezės įrenginys, kuriuo siekiama atverti kelią komercinėms branduolių sintezės elektrinėms. Dėl šios priežasties ITER išlieka pagrindiniu branduolių sintezės energijos plėtros ES elementu. Todėl ES įnašas į ITER projektą ir toliau bus reikšminga investicija į Europos aukštųjų technologijų pramonę, padedanti didinti konkurencingumą, ypač toliau plėtojant strategines branduolių sintezės technologijų žinias ES.
Be ITER, Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programos biudžete numatyta parama Europos branduolių sintezės tyrimams, taip pat Europos pramonei, įskaitant startuolius, Europoje (pavyzdžiui, per viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes).
Paramą branduolių sintezei taip pat įrodo tai, kad branduolių sintezė įvardijama kaip „Moonshot“ projektas, įtrauktas į siūlomą naują programą „Europos horizontas“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama ES poreikiams tęsti pastangas siekiant galutinio tikslo – prijungti branduolių sintezės jėgaines prie tinklo.
Koks yra Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programos tikslas ir kaip ji prisidės prie ES branduolinės saugos?
Ignalinos programa padeda Lietuvai įgyvendinti Ignalinos atominės elektrinės, kurioje yra du Černobylio tipo reaktoriai, eksploatavimo nutraukimą.
Pagrindinis tikslas – išmontuoti ir dezaktyvuoti įrangą bei reaktorių šachtas, taip pat saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, susidarančias eksploatavimo nutraukimo metu, ir ankstesnes atliekas.
Programa taip pat padidins praktinę patirtį ir rems žinių mainus, siekiant išmontuoti kitus Europos reaktorius su grafito šerdimi. Įgyvendinus šią programą, bus pasiektas reikšmingas branduolinės saugos lygio pagerėjimas objekte. Tai prisidės prie bendros ES branduolinės saugos, taip pat prie ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros apsaugos ir atsparumo.
KAS YRA PROGRAMA „PERICLES V“?
Komisija siūlo reglamentą, kuriuo nustatoma programa „Pericles V“, tęsiant dabartinę programą „Pericles IV“. „Pericles V“ programa rems veiksmingą euro apsaugą nuo padirbinėjimo ir su padirbinėjimu susijusio sukčiavimo, atsižvelgiant ir į galimus pokyčius, tokius kaip potencialios naujos ir besivystančios grėsmės būsimam skaitmeniniam eurui, ir dirbtinio intelekto keliamos potencialios grėsmės bei teikiamos tyrimų galimybės. Tai bus daroma remiant ir papildant kompetentingų nacionalinių ir Sąjungos institucijų priemones, tokias kaip techniniai mokymai ir darbuotojų mainai, taip pat pastangas plėtoti glaudų ir reguliarų bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir su Komisija bei keitimąsi geriausia praktika.
DAUGIAU INFORMACIJOS
Pranešimas spaudai apie 2028–2034 m. ES ilgalaikį biudžetą (II DFP paketas – rugsėjo 3 d.)
Ambicingas biudžetas stipresnei Europai: 2028–2034 m. (I DFP paketas – liepos 16 d.)
Klausimai ir atsakymai apie kitą ilgalaikį biudžetą (I DFP paketas – liepos 16 d.)
2028–2034 m. ES biudžetas stipresnei Europai
Informacijos suvestinės apie kitą DFP
Susiję teisiniai dokumentai apie kitą DFP
