Šiandien Komisija priėmė PASIŪLYMĄ DĖL 2026 M. ŽVEJYBOS GALIMYBIŲ BALTIJOS JŪROJE. Jis pagrįstas moksliniu vertinimu, kuriame nurodoma, kad kelių žvejybos rajonų padėtis yra kritinė, ir jame siūlomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir kvotos dešimčiai ES valdomų išteklių Baltijos jūroje.
Komisija siūlo padidinti lašišų žvejybos galimybes Suomijos įlankoje (+1 %) ir nekeisti centrinės Baltijos jūros dalies silkių ir šprotų sugaunamų kiekių.
Komisija taip pat siūlo sumažinti Botnijos silkių (-62 %), Rygos įlankos silkių (-17 %), plekšnių (-3 %) ir pagrindinio baseino lašišų (-27 %) žvejybą, taip pat skirti kvotas neišvengiamai vakarinės Baltijos jūros menkių (-84 %), rytinės Baltijos jūros menkių (-63 %) ir vakarinės Baltijos jūros silkių (-50 %) priegaudai.
Siūlomi BLSK yra pagrįsti geriausiomis turimomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinka 2016 m. Europos Parlamento ir Tarybos priimtą daugiametį Baltijos jūros valdymo planą.
COD
RYTINĖS BALTIJOS MENKIŲ atveju Komisija ketina išlaikyti neišvengiamos priegaudos limitą ir visas lydinčias priemones, kurios jau galioja kelerius metus. Kadangi išteklių būklė ir toliau yra bloga, priegaudos limitas turėtų būti pritaikytas prie faktinių poreikių. Nepaisant priemonių, kurių imtasi nuo 2019 m., kai mokslininkai pirmą kartą įspėjo apie prastą menkių būklę, padėtis nepagerėjo.
Panaši padėtis yra ir su VAKARŲ BALTIJOS MENKĖMIS. Todėl Komisija siūlo pakoreguoti priegaudos BLSK pagal faktinius poreikius ir išlaikyti visas lydinčias priemones.
SILKĖ
VAKARŲ BALTIJOS JŪROS SILKIŲ išteklių dydis vis dar gerokai mažesnis už minimalų lygį. Komisija siūlo panaikinti išimtį smulkiajai pakrantės žvejybai ir pritaikyti BLSK tik neišvengiamai priegaudai.
BOTNIJOS SILKIŲ išteklių dydis toliau mažėja ir pasiekė vieną mažiausių per visą istoriją. ICES rekomenduoja sumažinti sugaunamų žuvų kiekį, o Komisija siūlo tokį BLSK lygį, kuris turėtų užtikrinti, kad ištekliai nesumažėtų žemiau minimalaus biomasės atskaitos lygio. Komisija taip pat siūlo trijų mėnesių neršto draudimą sekliuose pakrančių vandenyse, siekiant skatinti sėkmingą nerštą ir galiausiai atkurti išteklius.
CENTRINĖS BALTIJOS JŪROS SILKIŲ išteklių dydis dvejus metus viršijo minimalų lygį. ICES prognozuoja labai teigiamą išteklių vystymąsi dėl didelio numatomo papildymo, tačiau pabrėžia, kad prognozė yra mažiau patikima nei įprastai. Todėl Komisija siūlo laikytis atsargaus požiūrio ir išlaikyti dabartinį BLSK. Be to, Komisija siūlo trijų mėnesių neršto draudimą sekliuose pakrančių vandenyse, vėlgi siekiant skatinti sėkmingą nerštą. RYGOS ĮLANKOS SILKIŲ populiacija yra gera, todėl Komisija siūlo nustatyti sugavimo limitus pagal ICES rekomenduojamą maksimalų lygį.
PLEKŠNĖ
Atsižvelgdama į mokslines rekomendacijas, Komisija siūlo šiek tiek sumažinti. Šių metų pradžioje įsigaliojo naujos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti menkių priegaudą plekšniažuvių žvejyboje naudojant alternatyvius žvejybos įrankius, ir tikimasi, kad tai sumažins nepageidaujamą menkių laimikį plekšniažuvių žvejyboje.
ŠPRATŲ
Dėl nuolat mažo reprodukcijos greičio šprotų išteklių dydis gerokai sumažėjo. Jie yra žemiausias lygis nuo 1990 m. ir artimas nesveikam lygiui. ICES prognozuoja rekordinį žuvų kiekio padidėjimą 2024 m., tačiau pabrėžia, kad prognozė yra mažiau patikima nei įprastai. Todėl Komisija siūlo laikytis atsargaus požiūrio ir išlaikyti BLSK bei trijų mėnesių neršto draudimą.
LAŠIŠA
Skirtingų upinių lašišų populiacijų būklė Baltijos jūros pagrindiniame baseine labai skiriasi: kai kurios išlieka silpnos, o kitos – sveikos. Siekdama pasiekti sveiką lygį, ICES prieš ketverius metus rekomendavo uždaryti visą lašišų žvejybą pagrindiniame baseine. Tuo pačiu metu ICES įvertino, kad vasarą būtų įmanoma išlaikyti tam tikras žvejybos vietas Botnijos įlankos ir Alandų jūros pakrantės vandenyse.
ICES išlaikė savo 2026 m. rekomendacijos principą, tačiau dar labiau sumažino susijusį sužvejotų žuvų kiekį dėl galimo svarbiausios lašišų upių populiacijos pervertinimo ir nuolatinio netikrumo dėl reprodukcijos rodiklių. Todėl Komisija siūlo atitinkamai pakoreguoti žvejybos galimybes ir susijusias priemones: kai kuriuose rajonuose atidėti žvejybos sezonų pradžią ir uždrausti mėgėjišką veisiamų lašišų žvejybą, nes pastaroji neišvengiamai sukelia ir laukinių lašišų žūtį.
KITI ŽINGSNIAI
Remdamosi šiais pasiūlymais, ES šalys priims galutinį sprendimą dėl didžiausių svarbiausių komercinių žuvų rūšių kiekių, kuriuos galima sugauti Baltijos jūros baseine. Taryba 2025 m. spalio 27–28 d. posėdyje išnagrinės Komisijos pasiūlymą, kad galėtų priimti galutinius BLSK.
FONDAS
Žvejybos galimybių pasiūlymas yra Europos Sąjungos požiūrio, kuriuo siekiama žvejybos lygius pritaikyti prie ilgalaikių tvarumo tikslų, vadinamų didžiausiu tausios žvejybos laimikiu (MSY), kaip susitarė Europos Parlamentas ir Taryba pagal bendrą žuvininkystės politiką, dalis. Komisijos pasiūlymas taip pat atitinka daugiametį Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo planą ir Komisijos komunikate išreikštus politinius ketinimus.
Dabartinė padėtis žvejams yra itin sudėtinga, nes anksčiau svarbūs komerciniai ištekliai (vakarinė ir rytinė menkių populiacijos; vakarinė, Botnijos ir centrinė silkės; šprotai; ir daugelis lašišų populiacijų) patiria įvairių pavojų, dėl kurių prastėja BALTIJOS JŪROS BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ, pavyzdžiui, didelis maistinių medžiagų kiekis ir nuolat didelis teršalų kiekis. Šie veiksniai iš dalies kyla dėl to, kad ne iki galo įgyvendinami ES teisės aktai. Be to, mokslinėse rekomendacijose taip pat pripažįstamas klaidingo žvejybos deklaravimo poveikis, kuris gali prisidėti prie pernelyg intensyvios žvejybos, tačiau negalima jo kiekybiškai įvertinti. Siekdamos padėti Baltijos jūros žvejams, valstybės narės ir pakrančių regionai gali pasinaudoti Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) LAIKINAM ŽVEJYBOS NUTRAUKIMUI ir Europos socialiniu fondu +, kad įgyvendintų MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ IR ĮGŪDŽIŲ UGDYMO PRIEMONES.
Baltijos jūra yra labiausiai užteršta jūra Europoje. Jai įtakos turėjo biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita, eutrofikacija, per didelė žvejyba ir padidėjęs tam tikrų teršalų kiekis. Susirūpinusi dėl šios sunkios padėties, Europos Komisija vadovauja bendroms pastangoms pagerinti Baltijos jūros ekosistemos sveikatą, 2020 ir 2023 m. surengdama dvi konferencijas „Mūsų Baltija“. Šiuose aukšto lygio renginiuose dalyvavo aštuonių ES šalių, esančių aplink Baltijos jūrą (Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos), žuvininkystės, žemės ūkio ir aplinkos ministrai. Trečiasis leidimas bus surengtas 2025 m. rugsėjo 30 d. Stokholme, Švedijoje.
DAUGIAU INFORMACIJOS
Pasiūlymas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2026 m.
Klausimai ir atsakymai apie žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2026 m.
Lentelė: BLSK pokyčių 2025–2026 m. apžvalga (skaičiai tonomis, išskyrus lašišas, kurios nurodytos vienetų skaičiumi)
2025 m.
2026 m.
ŽUVŲ IŠTEKLIŲ IR
ICES ŽVEJYBOS ZONA; PAKRAŠTIS
TARYBOS SUSITARIMAS (TONOMOS IR POKYTIS (%) NUO 2023 M. BLSK)
KOMISIJOS PASIŪLYMAS
(TONOS IR POKYTIS (%) NUO 2024 M. BLSK)
VAKARŲ MENKĖ22-24
266 (-22 %)
42 (-84 %)
RYTŲ MENKĖ 25–32
430 (-28 %)
159 (-63 %)
VAKARŲ SILKĖS 22–24
788 (0 %)
394 (-50 %)
BOTNIJOS SILKIAI30-31
66 446 (+21 %)
25 560 (-62 %)
CENTRINĖ SILKĖ 25–27, 28,2, 29, 32
83 881 (+108 %)
83 881 (0 %)
RYGOS SILKĖ28.1
41 635 (+10 %)
34 367 (-17 %)
SPRAT22-32
139 500 (-31 %)
139 500 (0 %)
PLAICE22-32
11 313 (0 %)
10 973 (-3 %)
PAGRINDINIS BASEINAS SALMON22-31
34 787 (-36 %)
25 487 (-27 %)
SUOMIJOS ĮLANKOS LAŠIŠA32
10 144 (0 %)
10 232 (+1 %)
