Per pastarąsias 48 valandas oro eismas Artimuosiuose Rytuose patyrė vieną didžiausių sutrikimų per pastaruosius dešimtmečius, Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui pradėjus plataus masto karinę operaciją prieš Iraną. Dėl sparčiai plintančio konflikto kelios regiono valstybės uždarė savo oro erdves, o pagrindiniai tarptautiniai aviacijos mazgai faktiškai sustabdė veiklą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Aviacijos stebėjimo duomenys rodo, kad vien sekmadienį buvo atšaukta daugiau kaip 3 400 skrydžių septyniuose svarbiausiuose Artimųjų Rytų oro uostuose. Labiausiai paveikti buvo Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino oro uostai, kurie laikinai nutraukė arba smarkiai apribojo skrydžių operacijas.
Uždaryti pagrindiniai pasauliniai aviacijos mazgai
Dėl oro erdvės uždarymų veiklą sustabdė trys itin svarbūs tranzitiniai centrai – Dubajus, Abu Dabis ir Doha. Šie oro uostai jungia Europą, Afriką ir Aziją ir kasdien aptarnauja dešimtis tūkstančių keleivių. Skaičiuojama, kad vien per šiuos tris mazgus įprastai per dieną keliauja apie 90 tūkst. keleivių, o Dubajus yra didžiausias pasaulio tarptautinis oro uostas pagal keleivių srautus.
Didžiausios regiono oro linijos – „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“ – paskelbė apie visišką arba dalinį skrydžių sustabdymą, kol civilinės aviacijos institucijos įvertins saugumo situaciją ir leis atnaujinti oro eismą. Kai kurios bendrovės nurodė, kad sprendimai bus peržiūrimi kas kelias valandas, tačiau perspėjo keleivius ruoštis ilgalaikiams vėlavimams.
Oro erdvės virš regiono – beveik tuščios
Skrydžių stebėjimo žemėlapiai parodė beveik visiškai tuščią oro erdvę virš Irano, Irako, Izraelio, Kuveito, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro. Iranas savo oro erdvę uždarė „iki atskiro pranešimo“, Izraelis sustabdė visus civilinius skrydžius, o Kataras, Kuveitas ir Bahreinas paskelbė visišką oro erdvės uždarymą.
Jordanija ir Saudo Arabija tapo vienomis iš nedaugelio alternatyvių maršrutų krypčių, todėl virš jų oro erdvės smarkiai išaugo srautai. Tai privertė oro eismo kontrolės tarnybas riboti skrydžių skaičių, siekiant užtikrinti saugumą.
Šimtai tūkstančių įstrigusių keleivių
Dėl masinių atšaukimų ir nukreipimų šimtai tūkstančių keleivių liko įstrigę oro uostuose Artimuosiuose Rytuose, Europoje ir Azijoje. Daugelis skrydžių buvo nukreipti į Omaną, Indiją, Turkiją ar Pietryčių Europą, kur oro uostai susidūrė su netikėtu keleivių antplūdžiu.
Aviacijos analitikai perspėja, kad net ir pasibaigus tiesioginiams karo veiksmams oro eismo normalizavimas gali užtrukti kelias dienas ar net savaites, nes lėktuvai, įgulos ir techninė logistika šiuo metu yra išskaidyti po skirtingus regionus.
Poveikis pasaulinei aviacijai
Pasauliniu mastu fiksuojami tūkstančiai vėluojančių skrydžių, o dalis oro bendrovių jau perspėja apie galimą bilietų kainų augimą. Dėl ilgesnių maršrutų padidėja degalų sąnaudos, o tai gali būti perkelta keleiviams.
Ekspertai pažymi, kad situacija Artimuosiuose Rytuose tapo kritiniu pasaulinės aviacijos pažeidžiamumo pavyzdžiu – vienas regioninis konfliktas per kelias valandas sugebėjo sutrikdyti oro susisiekimą tarp trijų žemynų.
Kol kas oro linijos ir civilinės aviacijos institucijos ragina keleivius nuolat tikrinti skrydžių būklę ir būti pasirengusiems netikėtiems pokyčiams, pabrėždamos, kad saugumas išlieka absoliučiu prioritetu.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
