Po kelis mėnesius trukusio politinio chaoso ir parlamentinės aklavietės Prancūzija galutinai patvirtino 2026 metų valstybės biudžetą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Ministras pirmininkas Sébastien’as Lecornu išgyveno paskutinius nepasitikėjimo balsavimus ir pasinaudojo konstitucine teise priimti biudžetą be tiesioginio parlamento balsavimo.
Šis sprendimas užbaigė vieną sudėtingiausių biudžeto tvirtinimo procesų per pastaruosius metus ir išryškino gilius susiskaldymus Nacionalinėje Asamblėjoje, kur vyriausybė neturi stabilios daugumos. Siekdamas išvengti vyriausybės nuvertimo, premjeras sulaukė socialistų palaikymo, mainais sutikdamas su politiškai ir finansiškai jautriomis nuolaidomis.
Ryškus gynybos finansavimo didinimas
Svarbiausia 2026 metų biudžeto kryptis – ženklus Prancūzijos karinių pajėgų finansavimo augimas. Gynybos ministerijai šiemet bus skirta 6,7 mlrd. eurų daugiau nei 2025 metais. Tai išimtis bendrame taupymo kontekste, nes daugelyje kitų sričių valstybės išlaidos yra ribojamos.
Prezidentas Emmanuelis Macronas ne kartą pabrėžė, kad didesnės investicijos į gynybą yra būtinos dėl augančių grėsmių – nuo Rusijos karo prieš Ukrainą iki branduolinio ginklavimosi, terorizmo ir kibernetinių atakų. Pagal patvirtintą planą Prancūzijos kariuomenė 2026 metais gaus naują branduolinį atakos povandeninį laivą, šimtus šarvuotų transporto priemonių sausumos pajėgoms modernizuoti bei naujas „Aster“ oro gynybos raketas.
Taip pat pradedama nauja savanoriška karinė tarnyba, skirta daugiausia 18–19 metų jaunuoliams, siekiant stiprinti nacionalinį pasirengimą ir rezervą.
Fiskalinė drausmė ir politinės nuolaidos
Vyriausybė siekia sumažinti biudžeto deficitą iki 5 procentų bendrojo vidaus produkto, palyginti su 5,4 procento 2025 metais. Valstybės skola ir toliau kelia nerimą tiek Europos Sąjungos institucijoms, tiek kredito reitingų agentūroms, todėl biudžete numatyti taupymo sprendimai.
Tuo pat metu, siekdamas išsaugoti politinį stabilumą, premjeras buvo priverstas sutikti su simbolinėmis, bet brangiomis nuolaidomis. Viena svarbiausių – laikinai sustabdyta prezidento Macrono inicijuota pensijų reforma, kuria buvo siekta padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų.
Verslui 2026-ieji bus finansiškai sudėtingesni: numatyti papildomi mokesčiai didelėms įmonėms, iš kurių planuojama surinkti apie 7,3 mlrd. eurų.
Politinis fonas prieš Macrono kadencijos pabaigą
Sébastien’as Lecornu tapo jau ketvirtuoju ministru pirmininku per pastaruosius dvejus metus ir atlaikė aštuonis nepasitikėjimo bandymus. Tuo metu prezidentas Macronas, artėjant paskutiniams jo kadencijos metams, vis labiau koncentruojasi į užsienio politiką, Europos saugumą ir gynybą, o vidaus politikoje išlieka atsargesnis.
2026 metų biudžeto patvirtinimas laikomas būtinu žingsniu siekiant stabilumo, tačiau politinė įtampa Prancūzijoje išlieka didelė – tiek dėl ekonominių iššūkių, tiek dėl visuomenėje jautriai vertinamų reformų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos ir užsienio autorių analitinius tekstus.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
