Vokiškoje istorinėje atmintyje koncentracijos stovyklų nusikaltimai dažniausiai siejami su vyrais, tačiau menininkė Dominique Hurth savo kūryboje kryptingai griauna šį stereotipą, atverdama mažiau matomą, bet ne mažiau svarbią temą – moterų dalyvavimą nacionalsocialistinio režimo nusikaltimuose.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Šiuo metu Württembergischer Kunstverein Štutgarte pristatomoje parodoje Hurth nagrinėja nacistinių nusikaltėlių moterų kasdienybę pasitelkdama tekstilę, archyvinius vaizdus ir dokumentus. Parodos pavadinimas – „Privathandtaschen dürfen zum Außendienst nicht mitgetragen werden“ – paimtas iš 1942 m. koncentracijos stovyklos Ravensbriuko komendanto tarnybinių nurodymų, skirtų būtent moteriškam personalui.
Menininkės instaliacijose žiūrovas susiduria su iš pirmo žvilgsnio jaukiais, net buitiškais objektais: užuolaidomis, staltiesėmis, audiniais, namų interjerų fotografijomis. Tačiau šie daiktai buvo rasti buvusiose Ravensbriuko koncentracijos stovyklos prižiūrėtojų gyvenamosiose patalpose. Tvarkingas porcelianas, kruopščiai klostytos pagalvės, saulės apšviestos užuolaidos čia tampa nebyliais liudytojais – komforto ir smurto sambūvio simboliais.
Hurth sąmoningai renkasi tekstilę kaip pagrindinę mediją. Neatsitiktinai: Ravensbriuke veikė SS valdoma tekstilės įmonė „Texled“, kurioje kalinės buvo priverstos gaminti drabužius, uniformas ir kitus audinius. Užuolaidos, į kurias menininkė įaudžia dokumentų fragmentus ar nutylėtą kaltę, primena, kad nusikaltimai vyko ne tik barakuose, bet ir „normaliame“ kasdieniame gyvenime.
Parodoje taip pat eksponuojami archyviniai liudijimai iš pokario teismų procesų, kuriuose buvusios stovyklų prižiūrėtojos neigė bet kokį smurtą, tvirtino niekada nelaikiusios ginklų ar nenaudojusios fizinės prievartos. Šie pareiškimai kontrastuoja su oficialiais SS dokumentais, kurie liudija priešingai.
Hurth kūryba neieško lengvų atsakymų. Ji nekaltina tiesiogiai, bet ir neleidžia išsisukti nuo atsakomybės. Menininkė kviečia žiūrovą susimąstyti apie tai, kaip banalumas, tvarka ir tariama buitis gali tapti nusikaltimų terpėmis. Tai tylus, bet itin paveikus priminimas, kad istorinis smurtas ne visada atrodo kaip chaosas – kartais jis slepiasi tvarkingai pakabintose užuolaidose.
Paroda Štutgarte veiks iki kovo pabaigos ir yra reikšmingas indėlis į platesnį Europos dialogą apie atsakomybę, atmintį ir nutylėtas istorijos puses.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos ir kultūros institucijų informaciją.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
