Trečiadienį Abu Dabyje prasideda naujas Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų etapas, kuriuo siekiama rasti kelią ketverius metus trunkančio karo pabaigai.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tačiau derybų pradžią temdo nauja Rusijos atakų banga ir gilūs nesutarimai dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.
Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos surengė vienus intensyviausių šių metų smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Atakos apėmė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią ir kitus miestus, sužeidė civilius gyventojus, sugriovė gyvenamuosius pastatus ir dar labiau apsunkino padėtį ekstremalių šalčių metu. Temperatūra kai kuriose Ukrainos vietose nukrito žemiau –20 °C, o tūkstančiai gyventojų liko be šildymo.
Ukrainos vadovybė teigia, kad šie smūgiai pažeidė anksčiau paskelbtą susitarimą dėl laikino smūgių energetikos objektams stabdymo. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog Rusija sąmoningai naudojasi šalčiausiomis žiemos dienomis, siekdama spausti civilius gyventojus ir daryti politinį spaudimą prieš derybas. NATO generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, kad tokie veiksmai rodo menką Maskvos pasirengimą rimtai siekti taikos.
Derybose Abu Dabyje dalyvauja aukšto rango delegacijos. Ukrainai atstovauja aukščiausi politiniai ir kariniai pareigūnai, Rusijos pusėje – žvalgybos ir Kremliaus pasiuntiniai. Jungtinėms Valstijoms atstovauja specialusis prezidento pasiuntinys bei kiti artimi administracijos atstovai. Tai jau antrasis derybų raundas tokiu formatu.
Pagrindinis nesutarimų klausimas išlieka teritorija. Rusija reikalauja, kad Ukraina atsisakytų viso Donbaso regiono, įskaitant ir tas teritorijas, kurios vis dar kontroliuojamos Kyjivo. Ukraina tokius reikalavimus atmeta, tačiau signalizuoja esanti pasirengusi svarstyti alternatyvius saugumo modelius, jei būtų suteiktos tvirtos tarptautinės garantijos.
Papildomų įtampų kelia ir Rusijos pozicija dėl užsienio karių buvimo Ukrainoje. Maskva aiškiai pareiškė, kad bet kokios Europos ar NATO pajėgos Ukrainos teritorijoje būtų laikomos teisėtais taikiniais. Tuo tarpu Kyjivas pabrėžia, jog be realių saugumo garantijų bet koks susitarimas būtų trapus ir galėtų tik atidėti naują agresijos etapą.
Visuomenės nuotaikos abiejose šalyse taip pat skiriasi. Ukrainoje didėja karo nuovargis, tačiau dauguma gyventojų nepritaria teritoriniams kompromisams, kurie galėtų paskatinti Rusiją vėl pulti ateityje. Rusijoje, nepaisant griežtos cenzūros, pastebimas augantis palaikymas deryboms, tačiau kartu išlieka nenoras atsisakyti karo metu užimtų teritorijų.
Analitikai pažymi, kad net ir dalinis susitarimas dėl teritorijų neužtikrintų ilgalaikės taikos. Karo baigtį ir toliau lems abiejų pusių gebėjimas išlaikyti karinį, ekonominį ir politinį spaudimą. Jei derybos ir šį kartą baigsis be proveržio, konfliktas, tikėtina, tęsis tol, kol viena iš pusių bus priversta nusileisti dėl išsekimo ar išorinių aplinkybių.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos informaciją.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
