1. Žmonės Europoje vėl drąsiau keičia darbus
Europos Centrinis Bankas paskelbė penkių naujų analizių paketą. Sudėjome jas į vieną lengvai suprantamą apžvalgą, kad paprastam skaitytojui būtų aišku, kur juda euro zonos ekonomika.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
2. Euro zonos ekonomika lėtėja, bet stabiliai laikosi
Kitoje ECB apžvalgoje pabrėžiama, kad ekonomikos augimas išlieka lėtas, tačiau ženklų apie recesiją mažėja. Infliacija traukiasi, energijos kainų spaudimas sumenkęs, o žmonių vartojimas palaipsniui atsigavinėja.
3. Kodėl kainos krenta netolygiai?
Kita ECB studija aiškina, kodėl kai kurios kainos mažėja greičiau nei kitos. „Lanksčių“ prekių – pavyzdžiui, degalų ar žaliavų – kainos krenta greičiau, nes jos priklauso nuo pasaulinių rinkų. Tuo tarpu „lipnios“ kainos, kaip nuoma ar paslaugos, juda lėčiau. Dėl to bendras infliacijos kritimas gali atrodyti lėtas, nors kai kuriose srityse kainos jau sumažėjo ženkliai.
4. Prekyba su Jungtine Karalyste po Brexito – vis dar sudėtinga
ECB tyrimas apie prekybą tarp ES ir Jungtinės Karalystės rodo, kad net praėjus ketveriems metams po Brexito pasekmės jaučiasi. Eksportas į JK sumažėjo, ypač maisto produktų ir gamybinių komponentų. Prekybą stabdo biurokratiniai patikrinimai ir naujos taisyklės. JK taip pat prarado dalį patrauklumo investuotojams – tiesioginės investicijos tarp ES ir JK reikšmingai sumenko.
5. „Žaliųjų“ technologijų grandinių skilimas gali branginti elektrines prekes
Paskutinė ECB studija nagrinėja, kas nutiktų, jei pasaulis pradėtų riboti žaliųjų technologijų prekybą. Jei šalys nustotų prekiauti baterijomis, elektrinių automobilių dalimis ar saulės panelėmis, kainos išaugtų, o žaliasis perėjimas sulėtėtų. Pasaulio ekonomika prarastų iki 3% gerovės, o teršalų emisijos padidėtų, nes žaliųjų technologijų sklaida taptų lėtesnė ir brangesnė.
*Ši informacija parengta pagal ECB analizes.*
