Juodkalnijos siekis tapti visateise Europos Sąjungos nare pastaruoju metu sulaukia vis didesnio palaikymo Briuselyje, o tarptautiniai ekspertai pabrėžia, kad šalis neturėtų per ilgai laukti šio istorinio žingsnio. Būdama Vakarų Balkanų regiono eurointegracijos lyderė, Podgorica jau yra atvėrusi visus derybinius skyrius, tačiau galutinis finišo tiesios kirtimas priklauso nuo kelių esminių sąlygų įgyvendinimo. Vertindami realią situaciją, politikos apžvalgininkai nagrinėja galimus stojimo terminus, likusius namų darbus teisinės sistemos srityje bei potencialius apribojimus, su kuriais naujoji narė gali susidurti pirmaisiais narystės metais.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Narystės terminai ir likusios pagrindinės kliūtys
Optistinės prognozės Briuselio užkulisiuose rodo, kad Juodkalnija turi realų šansą užbaigti visas technines derybas ir pasirašyti stojimo sutartį artimiausiais metais, o pilnaverte nare tapti dar iki šio dešimtmečio pabaigos. Šį procesą stipriai paspartino pasikeitusi geopolitinė situacija Europoje, privertusi ES lyderius rimčiau pažvelgti į plėtros procesą ir stabilumo užtikrinimą Balkanuose. Vis dėlto, tiksli data priklausys nuo to, kaip greitai Podgorica sugebės pademonstruoti apčiuopiamus rezultatus uždarydama likusius derybinius skyrius.
Nepaisant pažangos, pagrindine kliūtimi išlieka reikalavimai, susiję su teisinės valstybės principais, kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu stiprinimu. ES reikalauja ne tik priimti europinius standartus atitinkančius įstatymus, bet ir užtikrinti realų jų veikimą, nepriklausomų teismų funkcionavimą bei aukšto rango pareigūnų korupcijos bylų tyrimą. Taip pat šaliai būtina įgyvendinti rimtas ekonomines reformas, kad jos rinka būtų pasiruošusi atlaikyti konkurencinį spaudimą Bendrijos viduje, ir pasiekti visišką administracinį pasirengimą ES fondų lėšų įsisavinimui.
Galimi ribojimai naujajai narei pirmaisiais metais
Kalbant apie galimus apribojimus, naujai įstojusioms narėms Europos Sąjunga tradiciškai taiko tam tikrus pereinamuosius laikotarpius, siekdama apsaugoti tiek pačios sąjungos, tiek naujos valstybės interesus. Juodkalnijos atveju gali būti laikinai apribotas laisvas darbo jėgos judėjimas į kai kurias senąsias ES nares, siekiant išvengti staigaus masinės emigracijos šuolio. Taip pat stojimo sutartyje gali būti numatyti specialūs saugikliai teisingumo ir vidaus reikalų srityse, leidžiantys Briuseliui stebėti reformų tęstinumą net ir po oficialaus narystės suteikimo.
Kitas svarbus aspektas – patekimas į Šengeno bevizę erdvę ir pilnas tiesioginių ES išmokų žemės ūkiui lygio pasiekimas, kas dažniausiai vyksta palaipsniui per kelerius metus. Kadangi Juodkalnija jau dabar vienašališkai naudoja eurą kaip savo valiutą, jai nereikės pereiti euro zonos integracijos etapo, tačiau pilnavertis šalies įsiliejimas į visas ES finansines struktūras reikalaus papildomo laiko. Nepaisant šių laikinų techninių suvaržymų, visateisė narystė suteiks Podgoricai politinio balso teisę Briuselyje ir garantuos ilgalaikį šalies saugumą bei ekonominį augimą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
