Europos švietimo įstaigas sukrėtė beprecedentė koordinuota melagingų pranešimų apie padėtus sprogmenis banga: trečiadienio rytą masinius anoniminius elektroninius laiškus su grasinimais gavo tūkstančiai mokyklų Italijoje, o šimtai jų buvo priverstos skubiai evakuoti moksleivius bei mokytojus. Analogšikų pranešimų tuo pačiu metu sulaukė mokyklos Škotijoje, Šiaurės Airijoje ir Airijos Respublikoje. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni patikino, kad jokių realių sprogmenų neaptikta, tačiau Europos saugumo tarnybos šį incidentą sieja su platesne pastarųjų savaičių hibridinio spaudimo bei infrastuktūros trikdymo kampanija žemyne.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kada ir kaip prasidėjo masiniai grasinimai?
Pagrindinė pranešimų banga smogė trečiadienį, lapkričio 11-osios rytą, kai Italijos švietimo įstaigų oficialios elektroninio pašto dėžutės buvo užverstos identiškais anoniminiais laiškais apie pastatuose neva padėtus sprogmenis. Pirminiais Italijos švietimo ministerijos ir žiniasklaidos duomenimis, laiškus gavo daugiau nei 6 tūkst. mokyklų visoje šalyje – nuo Romos ir Milano iki Neapolio ir Sicilijos, o mažiausiai 300–312 ugdymo įstaigų nedelsiant nutraukė pamokas ir vykdė masinę evakuaciją.
Kaip pažymi tyrėjai, tai nebuvo pirmas signalas: pavieniai išpuoliai Italijos mokyklose fiksuoti dar spalio 19 d. ir lapkričio 2 d. (tuomet laiškus gavo apie 280 mokyklų), o lapkričio pradžioje analogiškos melagingų grasinimų atakos sutrikdė dešimtis keleivinių skrydžių bei televizijos kanalų darbą įvairiose Europos šalyse.
Valdžios reakcija ir tarptautinis mastas
Italijos premjerė Giorgia Meloni ir švietimo ministras Giuseppe Valditara skubiai sureagavo į situaciją, pranešdami, kad policija, karabinieriai ir išminuotojų komandos patikrino šimtus pastatų ir nerado jokių sprogstamųjų užtaisų. G. Meloni paragino tėvus išlikti ramius, pabrėždama, kad tarnybos visiškai kontroliuoja padėtį.
Tuo pat metu paaiškėjo, kad Italija nebuvo vienintelis taikinys. Trečiadienio rytą analogiški grasinimai elektroniniu paštu pasiekė šimtus mokyklų Edinburge ir kituose Škotijos regionuose, Šiaurės Airijoje bei Airijos Respublikoje. Škotijoje dalis mokyklų taip pat buvo evakuotos atsargumo sumetimais, o Šiaurės Airijos policija (PSNI) paskelbė, kad pranešimai yra melagingi ir skiriami sukelti sąmyšiui, todėl mokykloms rekomenduota likti atviroms ir tęsti darbą.
Kas įtariamas ir kaip kovoti su šiuo reiškiniu?
Nors oficialiai vykdytojai dar nėra įvardyti, žvalgybos ir kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į sisteminį veikimo braižą. Dalį grasinančių laiškų Italijos mokykloms pasirašė fiktyvus asmuo „Michailas Andropovas“ – tas pats pseudonimas figūravo ir lapkričio 6 d. išpuoliuose prieš Airijos bei Bulgarijos žiniasklaidos redakcijas. Vakarų saugumo pareigūnai įtaria, kad šios masinės „svotingo“ (angl. swatting) ir psichologinio teroro kampanijos yra organizuojamos per užšifruotus serverius iš užsienio kaip hibridinio karo įrankis, siekiant išsekinti Europos gelbėjimo tarnybas ir sėti baimę visuomenėje.
Ekspertų teigimu, kova su tokiomis hibridinėmis atakomis reikalauja keisti standartinius reagavimo protokolus:
– Atsisakyti automatinės panikos ir masinių evakuacijų vien tik gavus akivaizdžiai automatizuotą masinį elektroninį laišką, pirmiausia atliekant skubų skaitmeninį grėsmės įvertinimą ir vizualinę pastato patikrą (kaip tai jau pradeda taikyti Šiaurės Airija).
– Stiprinti tarptautinį teisėsaugos bendradarbiavimą, blokuojant anoniminius pašto serverius ir VPN tinklus, iš kurių vykdomos masinės siuntos.
– Griežtinti baudžiamąją atsakomybę už melagingus pranešimus apie teroro aktus, traktavimą prilyginant valstybės saugumo pažeidimams.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės spaudos apžvalga.
