Briuselio koridoriuose vėl aštrėja vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio politinių ir teisinių skandalų, neoficialiai pramintas „Pfizergate“. Europos prokuratūra (EPPO) patvirtino, kad vis dar turi rimtų, neatsakytų klausimų Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen dėl milijardinių COVID-19 vakcinų pirkimo sutarčių ir jos asmeninio susirašinėjimo su farmacijos giganto „Pfizer“ vadovu. Tuo pat metu Europos Komisijos siūlomos naujosios skaidrumo reformos sulaukė griežtos kritikos ir kaltinimų, kad po kilniais lozungais iš tiesų bandoma palaidoti nepatogius įrodymus ir apsaugoti aukščiausius ES pareigūnus nuo baudžiamosios atsakomybės.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Kas yra „Pfizergate“ ir kodėl byla nebaigiama?
Skandalo ištakos siekia COVID-19 pandemijos įkarštį, kuomet Europos Komisija pasirašė didžiausią istorijoje vakcinų pirkimo sutartį – net 1,8 milijardo dozių už maždaug 35 milijardus eurų. Netrukus paaiškėjo, kad esminės derybos dėl šio milžiniško kontrakto kainos ir apimčių vyko ne per oficialias ES pirkimų procedūras, o tiesioginiu Ursulos von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourlos asmeniniu bendravimu, įskaitant tekstines žinutes (SMS) bei „WhatsApp“ pranešimus.
Kai žurnalistai ir Europos ombudsmenas pareikalavo paviešinti šį susirašinėjimą, Europos Komisija pareiškė, kad žinutės nebuvo išsaugotos, nes pagal vidines taisykles trumpalaikiai pranešimai nėra registruojami oficialiame dokumentų registre. Tai sukėlė teisinę audrą: Europos Sąjungos Bendrasis Teismas vėliau pripažino, kad Komisija pažeidė skaidrumo reikalavimus, o Belgijos teismuose ir Europos prokuratūroje (EPPO) buvo pradėti baudžiamieji tyrimai dėl galimo viešųjų funkcijų uzurpavimo, dokumentų naikinimo, interesų konflikto ir korupcijos.
ES prokurorų klausimai ir stringantis tyrimas
Europos vyriausiosios prokurorės Lauros Kövesi vadovaujama Europos prokuratūra (EPPO) jau ilgą laiką tiria vakcinų pirkimo aplinkybes, tačiau procesas vyksta itin sudėtingai. Teisėsaugininkai pabrėžia, kad U. von der Leyen vis dar nėra pateikusi išsamių ir asmeninių parodymų tyrėjams, o Komisijos aparatas iki šiol vengia atsakyti į tiesioginius klausimus apie tai, kaip buvo ištrintos žinutės, ar buvo atlikta telefonų ekspertizė ir kodėl strateginiai finansiniai įsipareigojimai buvo derinami privačiais kanalais.
Prokurorams didelį nerimą kelia ir tai, kad dėl perteklinių sutarčių milijonai dozių vėliau turėjo būti tiesiog sunaikinti, o ES valstybių biudžetai patyrė milijardinius nuostolius. Opozicinės jėgos Europos Parlamente vis garsiau reikalauja, kad Komisijos vadovė būtų viešai apklausta parlamentiniame komitete, tačiau didžiosios politinės frakcijos iki šiol blokavo tokius bandymus, sutikdamos tik su privačiais pasiaiškinimais už uždarų durų.
Skaidrumo reformos ar bandymas „užmaskuoti“ pėdsakus?
Šiame įkaitusiame fone Europos Komisija neseniai pristatė naują institucinio skaidrumo ir etikos reformų paketą, kurį viešai deklaruoja kaip atsaką į korupcijos rizikas. Tačiau pilietinės visuomenės organizacijos, teisininkai ir opoziciniai europarlamentarai šią iniciatyvą sutiko su didžiuliu pasipiktinimu, pavadindami ją akių dūmimu ir cinišku bandymu „uždengti“ patį „Pfizergate“ skandalą.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad siūlomi nauji etikos standartai ne tik neišsprendžia praeities pažeidimų, bet ir sukuria legalias spragas ateičiai: naujos taisyklės leidžia vadovams savarankiškai nuspręsti, kas laikoma „oficialiu dokumentu“, o kas tik „neformalia komunikacija“, faktiškai įteisinant galimybę trinti mobiliąsias žinutes be jokios išorinės kontrolės. Užuot užtikrinus realią nepriklausomą priežiūrą, naujasis etikos organas neturi teisės vykdyti savarankiškų tyrimų ar bausti pažeidėjų. Tai verčia daugelį ekspertų konstatuoti, kad Briuselio elitas bando formaliai užsidėti skaidrumo varnelę, kartu apsaugodamas aukščiausio lygio pareigūnus nuo realios atsakomybės prieš ES mokesčių mokėtojus.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
