Keturiolika Europos valstybių pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo įspėja su Rusija siejamą vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ – tankerius, naudojamus tarptautinių sankcijų apeidinėjimui.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Dokumente aiškiai nurodoma, kad laivai, pažeidžiantys tarptautinę jūrų teisę, gali būti sulaikomi, tikrinami ir laikomi neturinčiais teisėto valstybės vėliavos statuso.
Pareiškimą pasirašė Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Islandija, Estija, Latvija, Lietuva, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija, Belgija ir Nyderlandai. Tai pirmas kartas, kai toks platus Šiaurės ir Vakarų Europos šalių ratas viešai ir koordinuotai įvardija galimus veiksmus prieš Rusijos naftos ir produktų gabenimą jūra.
Pastaraisiais metais „šešėlinis laivynas“ tapo vienu svarbiausių Maskvos įrankių apeinant Vakarų sankcijas. Tokie laivai dažnai keičia vėliavas, išjungia automatinės identifikacijos sistemas, plaukia be tinkamo draudimo ar su neaiškios kilmės savininkų struktūromis. Tarptautinių ekspertų vertinimu, būtent per Baltijos jūrą vyksta iki dviejų trečdalių visų Rusijos jūrinių energijos išteklių pervežimų.
Bendrame pareiškime pabrėžiama, kad valstybės turi teisę tikrinti tankerių dokumentus, draudimo galiojimą ir vėliavos teisėtumą. Laivai, neatitinkantys tarptautinių reikalavimų, gali būti sulaikomi teritoriniuose vandenyse ar uostuose, o kai kuriais atvejais laikomi neturinčiais valstybės apsaugos. Tai nereiškia formalaus Baltijos jūros uždarymo, tačiau ženkliai padidina teisinę ir finansinę riziką šešėlinio laivyno operatoriams.
Analitikai pažymi, kad šis sprendimas turi ne tik praktinę, bet ir aiškią politinę reikšmę. Baltijos jūra istoriškai buvo viena svarbiausių Rusijos prekybos ir strateginių arterijų, tačiau dabar ji vis labiau tampa kolektyvinės Europos kontrolės ir atsakomybės zona. Bendras pareiškimas siunčia signalą, jog tarptautinė jūrų teisė bus taikoma griežčiau, o sankcijų apėjimas – toleruojamas vis mažiau.
Šis žingsnis taip pat rodo augantį Europos šalių koordinavimą saugumo ir energetikos srityse bei pasirengimą aktyviau ginti savo interesus regione, kuris tapo itin jautrus geopolitinių įtampų kontekste.
Straipsnis parengtas remiantis tarptautine žiniasklaida.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
