Europos Centrinis Bankas paskelbė spalio mėn. duomenis apie euro zonos bankų palūkanų normas ir du naujus analitinius tyrimus: vienas aiškina, kaip ESCB modeliavimo sistema prognozuoja ekonomiką, kitas – kaip apskaičiuojama „natūrali“ palūkanų norma. Visa tai padeda suprasti, kodėl palūkanos išlieka tokiame lygyje ir kaip ECB vertina būsimus sprendimus.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
1. Ką rodo spalio mėn. palūkanų statistika?
ECB spalio mėn. duomenys rodo, kad vidutinė paskolų kaina euro zonoje iš esmės stabilizavosi. Bendras naujų paskolų įmonėms įkainio rodiklis liko apie 3,5 %, o būsto paskolų – apie 3,3 % per metus. Tai reiškia, kad po staigaus palūkanų šuolio per pastaruosius kelerius metus dabar matome labiau ramų etapą – normos nebekyla taip greitai, bet ir dar nenukrito.
Indėlių palūkanos taip pat iš esmės nepakito: už terminuotus indėlius bankai dažniausiai moka apie 1,8–1,9 %, o už einamąsias sąskaitas – gerokai mažiau, vos apie 0,25–0,5 %. Tai paaiškina, kodėl daugeliui gyventojų vis dar atrodo, kad paskolos brangios, o indėlių grąža – kukli.
Trumpai tariant: palūkanų lygis išlieka aukštesnis nei buvome įpratę prieš keletą metų, bet situacija stabilizavosi – staigių pokyčių šiuo metu nematyti.
2. Kam centriniams bankams reikalingi sudėtingi prognozavimo modeliai?
Antrajame dokumente ECB ir nacionalinių centrinių bankų ekspertai paaiškina, kokiais modeliais remiasi prognozuodami ekonomiką. Paprasčiau tariant, modeliai – tai sudėtingesnė „skaičiuoklė“, kuri padeda atsakyti į klausimus: kas bus su infliacija, kiek augs atlyginimai, ar lėtės ekonomika, kas nutiks, jei palūkanos bus pakeltos ar sumažintos.
Eurosistemoje naudojama daug skirtingų modelių: vieni labiau teoriniai (vadinamieji DSGE modeliai), kiti labiau paremti istoriniais duomenimis (laiko eilučių modeliai), dar kiti – hibridiniai, leidžiantys derinti statistinius duomenis su ekspertų nuomone. Svarbiausia žinutė ta, kad nėra vieno stebuklingo modelio – keli skirtingi požiūriai tarpusavyje lyginami ir tikrinami.
ECB taip pat pabrėžia, kad prognozės nėra vien „juodos dėžės“ rezultatas. Ekspertai į prognozes įdeda ir savo vertinimą: pavyzdžiui, atsižvelgia į naujas politines krizes, karo eigą ar netikėtus rinkos sukrėtimus, kurių modeliai gali iki galo neatspindėti. Todėl prognozės – tai modelių ir žmonių patirties derinys.
3. Kas yra „natūrali“ palūkanų norma ir kodėl ji svarbi?
Trečiasis tyrimas nagrinėja vadinamąją „natūralią“ realią palūkanų normą. Paprastai sakant, tai toks palūkanų lygis, kuris nei skatina, nei stabdo ekonomiką – tarsi „pusiausvyros taškas“. Jei faktinės palūkanos daug žemiau šio lygio, ekonomika gali perkaisti ir infliacija kilti. Jei daug aukščiau – ekonomika gali lėtėti ir didėti nedarbas.
ECB tyrėjai sujungė makroekonominį modelį ir finansų rinkų – obligacijų pajamingumų – analizę. Tai leidžia geriau įvertinti, kokiu lygiu ilgainiui turėtų būti palūkanos, kad ekonomika būtų subalansuota. Vien tik iš trumpalaikių duomenų, pavyzdžiui, vienerių metų palūkanų, tokio atsakymo gauti sunku, todėl tyrime daug dėmesio skiriama ilgesnio laikotarpio – dešimties metų – rinkos palūkanoms ir jų signalams.
Tyrimo išvada: „natūrali“ palūkanų norma laikui bėgant kinta – ji buvo aukštesnė kai kuriais dešimtmečiais, nukrito po pasaulinės finansų krizės ir šiandien tebėra gana žema. Tačiau ji nėra tiesi nuokalnė žemyn – laikotarpiai, kai ekonomika stipri, gali laikinai pakelti ir natūralią normą.
4. Ką tai reiškia euro zonos gyventojams ir verslui?
Iš naujausių ECB publikacijų galima padaryti kelias paprastas išvadas:
• palūkanų normos šiuo metu yra palyginti aukštos, bet stabilios – staigaus šuolio aukštyn ar žemyn kol kas nesimato;
• ECB sprendimai remiasi ne vien intuicija – už jų stovi sudėtingi modeliai ir didžiuliai duomenų kiekiai;
• „natūrali“ palūkanų norma yra tarsi orientyras, padedantis nuspręsti, ar politika labiau skatina, ar slopina ekonomiką.
Tai reiškia, kad gyventojams ir įmonėms svarbu ruoštis tam, jog skolintis pigiau nei prieš keletą metų greičiausiai nebebus, tačiau kartu nėra požymių, kad palūkanos vėl artimiausiu metu šoktų aukštyn kaip 2022–2023 m. ECB komunikacija ir tokie tyrimai, kaip šie, skirti tam, kad rinkos dalyviai galėtų geriau suprasti sprendimų logiką ir planuoti į ateitį.
Šis straipsnis parengtas pagal ECB statistikos pranešimą ir du analitinius dokumentus.
Šaltinis: ECB statistics and research papers
