Pasaulį vienu metu supurtė virtinė ekstremalių gamtos reiškinių, verčiančių iš naujo įvertinti globalios klimato krizės mastą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Kol Europa kovoja su alinančiomis karščio bangomis, miškų gaisrais ir iki kritinio lygio nusekusiomis upėmis, Azijos šalis griauna rekordinės liūtys ir potvyniai. Tuo pat metu užfiksuoti priešingi rekordai Antarktidoje kelia visuomenės susidomėjimą bei skeptikų klausimus – ką iš tikrųjų reiškia šie ryškūs kontrastai ir ko tikėtis ateityje?
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Liepsnojanti Europa, nusekęs Dunojus ir sustabdyta atominė elektrinė
Pastarosiomis savaitėmis Pietų ir Centrinėje Europoje užfiksuotos ilgalaikės karščio bangos suformavo idealias sąlygas niokojantiems miškų gaisrams. Prancūzijoje po plataus masto evakuacijų tūkstančiai gyventojų tik dabar grįžta į savo namus, o Graikijoje ugniagesiai be perstojo kovoja su liepsnomis, prisiartinusiomis net prie sostinės Atėnų. Ekspertai pabrėžia, kad dėl išsausėjusių miškų ir pasikeitusių vėjo modelių šiuolaikinius gaisrus sustabdyti tampa vis sunkiau, o jų gesinimui nebeužtenka tradicinių išteklių.
Didžiulę krizę patiria ir žemyno energetikos sektorius. Užsitęsusi sausra ir aukšta temperatūra drastiškai sumažino Dunojaus upės vandens lygį. Ši situacija tapo kritinė Vengrijai, kuri buvo priversta priimti precedento neturintį sprendimą – laikinai sustabdyti vienintelę šalyje Paks atominę elektrinę. Kadangi reaktorių aušinimui naudojamas Dunojaus vanduo per daug įkaito ir jo lygis nuseko iki pavojingos ribos, elektrinės darbas tapo saugumo rizika. Šis įvykis aiškiai pademonstravo, kad net ir nepriklausoma laikoma branduolinė energetika yra itin pažeidžiama klimato ekstremumų akivaizdoje.
Mirtini potvyniai Azijoje ir Antarktidos šaltis: paradoksas ar dėsningumas?
Visiškai kitokia, tačiau ne mažiau griaunanti situacija stebima Azijoje, kur ekstremalūs musoniniai lietūs ir staigūs potvyniai griauna infrastruktūrą bei nusineša dešimtis gyvybių. Kinijos Gansu provincijoje bei Indijos regionuose iškritęs rekordinis kritulių kiekis sukelia galingas purvo nuošliaužas, o JT atstovai įspėja, kad šiltėjantis vandenynų vanduo skatina vis intensyvesnių garų susidarymą, paversdamas ciklonus ir musonus nenuspėjamomis naikinimo jėgomis.
Tuo pat metu žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie Antarktidos viduryje užfiksuotą rekordiškai žemą temperatūrą sukėlė diskusijų bangą. Pasaulio mokslininkai paaiškina, kad vienkartiniai lokalūs šalčio rekordai neprieštarauja bendrai globalaus atšilimo tendencijai. Atskirais žiemos periodais ties pietų poliumi poliarinis sūkurys gali laikinai įkalinti itin šaltas oro mases žyno viduje, sukurdamas ekstremalaus šalčio kišenes. Tačiau bendras Antarktidos ledo skydo ir aplinkinių vandenynų temperatūros fondas nenumaldomai kyla, o priekrantės ledynai tirpsta greičiau nei bet kada anksčiau.
Žmogaus veikla prieš gamtos ciklus: ko tikėtis ateityje?
Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir vedančiųjų pasaulio universitetų klimatologai sutaria: nors Žemės klimatas praeityje patirdavo natūralius atšilimo ir atšalimo ciklus, dabartinis pokyčių greitis yra be precedento per pastaruosius tūkstantmečius. Tyrimai neabejotinai įrodo, kad pagrindinis šio spartaatšilimo variklis yra žmogaus veikla – iškastinio kuro deginimas, pramoninė tarša bei miškų kirtimas, padidinęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje.
Mokslininkų prognozės ateičiai išlieka griežtos. Ekstremalūs orų reiškiniai – sausros, gaisrai, liūtys ir tropinės audros – taps nebe išimtiniais įvykiais, o naująja norma. Dėl to kils didžiuliai iššūkiai žemės ūkiui, maisto saugumui ir energetikos sistemoms visame pasaulyje. Pasaulio lyderiams ir pramonės sektoriui tai yra paskutinis signalas ne tik mažinti CO2 emisijas, bet ir skubiai pritaikyti miestų infrastruktūrą prie jau neišvengiamų planetos klimato pokyčių.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
