Maisto kainos išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių infliacijos pojūtį, o nauja Europos centrinio banko analizė paaiškina, kodėl net ir bendrai infliacijai lėtėjant, maistas vis dar atrodo brangus.
Daugiau šia tema: Euras ir ekonomika, ECB
Maistas – pagrindinis infliacijos „termometras“
ECB vartotojų lūkesčių tyrimai rodo, kad būtent maisto kainos labiausiai veikia žmonių nuomonę apie bendrą infliaciją. Taip yra todėl, kad maistą perkame dažnai, jis sudaro reikšmingą šeimos biudžeto dalį, o galimybės jį pakeisti pigesnėmis alternatyvomis yra ribotos.
Beveik du trečdaliai europiečių nurodo, kad būtent maisto kainos labiausiai formuoja jų lūkesčius dėl kainų augimo ateityje.
Kodėl infliacija nesumažėjo vienodai
Nors euro zonoje maisto infliacija 2025 m. lapkritį sumažėjo iki 2,4 % (palyginti su 15,5 % piku 2023 m.), ji vis dar viršija priešpandeminį vidurkį.
ECB analizė rodo, kad kainų augimą lemia ne visi maisto produktai, o keli konkretūs segmentai – kava, kakava, saldumynai ir mėsa. Šios prekės sudaro mažiau nei ketvirtadalį maisto krepšelio, tačiau jos prisideda prie daugiau nei pusės bendros maisto infliacijos.
Klimatas ir žaliavų kainos
Pastaraisiais metais stipriai išaugo kavos ir kakavos žaliavų kainos, iš dalies dėl ekstremalių oro sąlygų. Nors žaliavų kainos pradėjo mažėti, jų poveikis vartotojų kainoms pasireiškia pavėluotai.
ECB skaičiavimai rodo, kad vien 2025 m. vasaros karščio banga gali padidinti neperdirbto maisto kainas iki 0,7 procentinio punkto per metus.
Mėsa – struktūrinis iššūkis
Mėsos kainoms įtakos turi ne tik laikini veiksniai, bet ir ilgalaikės tendencijos. Europoje mažėja gyvulininkystės apimtys, o paklausa išlieka didelė, todėl kainų spaudimas šiame sektoriuje išlieka.
Ūkių vartų kainos mėsos sektoriuje 2025 m. viduryje buvo apie 17 % didesnės nei 2024 m. pradžioje.
Ar kainos toliau kils
ECB prognozės rodo, kad maisto infliacija turėtų toliau mažėti ir 2026 m. trečiąjį ketvirtį pasiekti apie 2,1 %. Gamintojų kainų lūkesčiai jau rodo silpnėjantį spaudimą, nors mažmeninėje prekyboje kainos gali mažėti lėčiau dėl didesnių darbo sąnaudų.
Ką tai reiškia vartotojams
Nors kainų lėtėjimas jaučiamas statistikoje, kasdienėje realybėje jis pasireiškia lėčiau. ECB pabrėžia, kad būtent maisto kainų dinamika labiausiai formuoja žmonių pasitikėjimą ekonomika ir infliacijos valdymu.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos centrinio banko informaciją.*
