Saulė ir vėjas keičia Europos elektros balansą
Praėjusiais metais Europos Sąjungoje įvyko reikšmingas lūžis energetikos srityje – saulės ir vėjo energija pirmą kartą pagamino daugiau elektros nei anglis ir dujos.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pridėjus hidroenergetiką ir biomasę, atsinaujinančių išteklių dalis elektros gamyboje išaugo iki 48 procentų. Dar 23 procentus sudarė branduolinė energetika, kuri taip pat laikoma beveik be emisijų. Taigi daugiau nei du trečdaliai visos ES elektros buvo pagaminta be anglies dioksido emisijų.
Kas lėmė spartų saulės energijos augimą
Anot „Ember“, šį lūžio tašką nulėmė jau ketvirtus metus iš eilės fiksuojamas maždaug penktadaliu augantis saulės energijos gamybos tempas. Didelę įtaką tam turėjo Rusijos invazija į Ukrainą ir po jos sekęs dujų tiekimo į Europą sumažėjimas, paskatinęs šalis ieškoti vietinių ir saugesnių energijos šaltinių.
Svarbu tai, kad didelė dalis šio augimo įvyko ne dėl milžiniškų pramoninių parkų, o dėl ant gyvenamųjų namų stogų montuojamų saulės modulių. Tyrimai rodo, kad ši kryptis dar nėra iki galo išnaudota ir teoriškai galėtų patenkinti iki 40 procentų ES elektros poreikio. Saulės ir vėjo energetika jau daugiau nei du dešimtmečius auga rekordiniais tempais, ką patvirtina ir Tarptautinė energetikos agentūra.
Iššūkiai augant pajėgumams ir pasaulinis kontekstas
Vis dėlto spartus augimas kelia ir naujų iššūkių. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Graikijoje, elektros gamybos pajėgumai jau viršija tinklo galimybes, todėl dalis pagamintos energijos yra atjungiama, o tai mažina gamintojų pajamas. Ekspertai perspėja, kad be pakankamų energijos kaupimo sprendimų dalis investuotojų gali susidurti su finansiniais sunkumais.
Tuo pat metu pasaulinis kontekstas rodo kontrastingas tendencijas. Kinijoje ir Indijoje pernai fiksuotas anglies naudojimo sumažėjimas, o Jungtinėse Valstijose emisijos vėl augo dėl didesnės anglimi kūrenamų elektrinių gamybos ir politinių sprendimų, stabdančių atsinaujinančių projektų plėtrą. „Ember“ vertinimu, JAV vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos.
Apžvalgos autoriai pabrėžia, kad teisėkūra ir teismų sprendimai tampa svarbiais instrumentais, siekiant užtikrinti, jog perėjimas prie švarios energijos būtų negrįžtamas. Europoje pasiektas lūžis rodo, kad šis kelias jau tapo realybe, nors jo tvarumui dar reikės spręsti techninius ir ekonominius iššūkius.
