Hamburge vykstantis aukšto lygio Europos viršūnių susitikimas gali tapti vienu reikšmingiausių energetinės nepriklausomybės žingsnių per pastaruosius dešimtmečius – ir kartu atviru politiniu signalu Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui, atvirai niekinančiam vėjo energetiką.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pirmadienį dešimties Europos valstybių energetikos ministrai pasirašys vadinamąją Hamburgo deklaraciją, kuria įsipareigos bendrai pastatyti 100 gigavatų jūrinės vėjo energetikos pajėgumų Šiaurės jūroje. Tai prilygsta visai dabartinei Jungtinės Karalystės elektros gamybos galiai ir sudaro trečdalį anksčiau užsibrėžto 300 GW tikslo iki 2050 metų.
Šis susitikimas vyksta itin įtemptu transatlantinių santykių laikotarpiu – vos po to, kai D. Trumpas Pasaulio ekonomikos forume Davose pavadino Europos vėjo jėgaines „nevykėlių technologija“ ir atvirai spaudė NATO sąjungininkus dėl Grenlandijos bei energetikos politikos.
Energetinė nepriklausomybė vietoje amerikietiškų dujų
Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Islandija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija ir Jungtinė Karalystė deklaruoja siekį sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių – tiek rusiškų, tiek amerikietiškų.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga, nutraukusi rusiškų dujų tiekimą vamzdynais, keturis kartus padidino suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš JAV. Tai tapo nauju geopolitiniu pažeidžiamumu, ypač Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus.
Europos Komisijos ir Jungtinės Karalystės atstovai pabrėžia, kad tokia priklausomybė nuo iškastinio kuro palieka žemyną atvirą politiniam spaudimui ir kainų šuoliams pasaulinėse rinkose.
„Kuo mažesnė mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro, tuo didesnis mūsų energetinis saugumas“, – pabrėžė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Šiaurės jūra – nuo naftos baseino prie žaliosios elektros tinklo
Hamburgo susitikime numatyta ne tik statyti vėjo jėgaines, bet ir kurti bendrą jūrinį elektros tinklą, kuriame vėjo parkai būtų tiesiogiai sujungti su keliomis valstybėmis aukštos įtampos povandeniniais kabeliais.
Tai būtų pirmas toks modelis Europoje – vėjo parkai galėtų tiekti elektrą skirtingoms šalims, priklausomai nuo paklausos, taip mažinant kainų šuolius ir tinklų perkrovą. Europos elektros tinklų operatoriai skaičiuoja, kad tokie tarpsisteminiai jungimai jau dabar sutaupė vartotojams milijardus eurų.
NATO ir Europos Komisija taip pat dalyvauja susitikime, akcentuodamos būtinybę apsaugoti jūrinę energetikos infrastruktūrą nuo sabotažo ir hibridinių grėsmių.
Europa vis dar įstrigusi tarp dujų ir žaliosios ateities
Nepaisant ambicingų planų, Europa kol kas negali visiškai atsisakyti dujų. Jos vis dar sudaro beveik ketvirtadalį ES energijos balanso, o sunkioji pramonė išlieka ypač priklausoma nuo stabilaus dujų tiekimo.
Dalis Europos bendrovių atvirai pripažįsta, kad atsisakyti amerikietiškų SGD artimiausiais metais neplanuoja, ypač Vidurio ir Rytų Europoje bei karo alinamoje Ukrainoje, kur JAV dujos laikomos „gyvybine linija“.
Vis dėlto energetikos analitikai perspėja: tikėjimas, kad JAV išliks visiškai patikimu partneriu, gali būti pavojingas.
„Anksčiau niekas nemanė, kad Europa turės bijoti Jungtinių Valstijų. Tai pasikeitė su Trumpu“, – teigia vienas Europos Komisijos pareigūnas.
Politinis signalas Vašingtonui
Hamburgo deklaracija gimė kaip atsakas į Rusijos energetinį šantažą po invazijos į Ukrainą. Tačiau šiandien ji įgauna naują politinę prasmę – tai bandymas parodyti, kad Europa geba pati kurti savo energetinę ateitį, nepaklūsdama nei Maskvos, nei Vašingtono spaudimui.
„Atsinaujinanti energetika reiškia laisvę, mažesnę priklausomybę ir mažiau pažeidžiamumo“, – sakė Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Teresa Ribera.
Šiaurės jūros vėjai, kuriuos Donaldas Trumpas vadina „nevykėlių energija“, Europai tampa strateginiu atsaku į geopolitinį nestabilumą. Ir būtent tai šį Hamburgo susitikimą paverčia vienu svarbiausių energetinių įvykių šiais metais.
