Europos Sąjunga ketina aktyviau mažinti savo priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų energijos išteklių, ypač suskystintų gamtinių dujų (SGD), po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kuriuose jis neatmetė galimybės panaudoti jėgą siekiant kontroliuoti Grenlandiją.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
ES energetikos komisaras Danas Jørgensenas Briuselyje pareiškė, kad pastarųjų savaičių geopolitiniai įvykiai tapo „rimtu pavojaus signalu“ Europos Sąjungai. Pasak jo, augantis nestabilumas tarptautinėje arenoje verčia ES iš naujo įvertinti savo energetinio saugumo strategiją ir tiekimo grandines.
Šiuo metu Jungtinės Valstijos tiekia daugiau nei ketvirtadalį visų ES importuojamų dujų – tai ženklus šuolis, palyginti su vos penkiais procentais prieš penkerius metus. Ši priklausomybė dar labiau išaugo po to, kai Europa, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, smarkiai sumažino rusiškų dujų importą.
Tačiau, pasak Komisijos, ES nenori pakeisti vienos strateginės priklausomybės kita. Todėl Briuselis jau ieško alternatyvių energijos tiekėjų ir planuoja stiprinti bendradarbiavimą su Kanada, Kataru, Šiaurės Afrikos valstybėmis bei kitais partneriais. Taip pat siekiama užtikrinti patikimus nerusiškus branduolinio kuro tiekimo šaltinius toms šalims, kurios vis dar nuo jų priklauso.
Komisaras pabrėžė, kad Europos Sąjunga nesiekia prekybinio konflikto su JAV, o amerikietiškos dujos artimiausiu metu išliks svarbiu energijos šaltiniu. Vis dėlto, anot jo, dabartinė geopolitinė padėtis rodo, jog Europa turi būti pasirengusi savarankiškiau pasirūpinti savo energetiniu saugumu.
„Mes turime užtikrinti, kad geopolitiniai sukrėtimai nepaverstų energijos politinio spaudimo įrankiu“, – teigė jis, pridurdamas, kad energetinė nepriklausomybė tampa ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu ES prioritetu.
