Mokslininkai tiria, kokios medžiagos galėtų būti naudojamos statant bazę Marse, siekiant kuo mažiau priklausyti nuo tiekimo iš Žemės. ES finansuotas projektas analizuoja tiek vietinį Marso gruntą, tiek naujas elastines medžiagas, pritaikytas ekstremalioms sąlygoms.
Daugiau šia tema: Inovacijos ir investicijos, CORDIS
Dėl itin atšiauraus klimato ir plonos atmosferos Marsas pasižymi dideliais temperatūrų svyravimais bei dažnomis dulkių audromis. Dieną temperatūra gali siekti apie 20 °C, o naktį nukristi iki –60 °C. Tokios sąlygos kelia rimtų iššūkių būsimiems statiniams ir jų konstrukcinėms medžiagoms.
Vietiniai ištekliai vietoje tiekimo iš Žemės
Statybinių medžiagų gabenimas iš Žemės būtų itin brangus, todėl planuojama naudoti vietinius išteklius. Viena iš svarstomų medžiagų – betonas, tačiau įprastam betonui reikalingas didelis kiekis vandens, kurio Marse trūksta. Alternatyva galėtų būti betonas su siera vietoje vandens kaip rišamąja medžiaga.
Marso paviršių dengiantis regolitas turi sulfatų, iš kurių būtų galima išgauti sierą. Stabilizuota anglimi, kurią teoriškai galima išgauti iš Marso atmosferos, siera galėtų tapti rišamąja medžiaga. Kiti mokslininkai siūlo naudoti polilaktidą – junginį, gaunamą iš augalų. Augalai galėtų tiekti ir celiuliozės pluoštą, naudojamą konstrukcijoms stiprinti, taip pat junginius, padedančius stabilizuoti sierą.
Be statybinių medžiagų, svarbios ir sandarinimo bei apsaugos priemonės. RED 4 MARS projekte, finansuotame pagal Marie Skłodowska-Curie veiksmus, sukurta speciali guma, atspari dideliems temperatūros svyravimams. Ji pagaminta iš silikono ir butadieno gumos mišinio ir išlaiko elastingumą itin žemoje temperatūroje.
Tokios medžiagos galėtų būti naudojamos sandarinimo elementams, pavyzdžiui, dinaminėms durims ar modulinių konstrukcijų jungtims. Tyrėjai taip pat dirba su lanksčiomis, origamio principu išsiskleidžiančiomis struktūromis, kurios galėtų būti taikomos kosminėse misijose ir nusileidimo sistemose.
Šis straipsnis parengtas pagal CORDIS pranešimą.
