Pastarieji metai aiškiai parodė, kokia gili yra Europos priklausomybė nuo Jungtinių Valstijų technologijų – ir kokią realią politinę bei saugumo riziką tai kelia.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Pasitikėdama JAV skaitmenine infrastruktūra, Europa faktiškai atidavė Vašingtonui galimybę bet kuriuo metu „išjungti jungiklį“ – net ir gyvendamas Europoje žmogus nėra apsaugotas nuo sprendimų, priimamų anapus Atlanto.
Tai ypač akivaizdžiai pajuto tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjai, kuriems buvo pritaikytos JAV sankcijos. Jie neteko galimybės naudotis įprastomis skaitmeninėmis paslaugomis: neveikė kreditinės kortelės, nebuvo įmanoma užsisakyti viešbučių, nuomotis automobilių ar naudotis išmaniaisiais namų įrenginiais. Priežastis paprasta – Europa iki šiol neturi savos, visoje Sąjungoje veikiančios mokėjimų sistemos, todėl didžioji dalis atsiskaitymų eina per JAV valdomas platformas.
Skaitmeninė priklausomybė neapsiriboja kasdieniais patogumais. Valstybių strateginiai dokumentai rengiami JAV programinėje įrangoje, sveikatos ir mokesčių duomenys saugomi JAV debesų infrastruktūroje, politiniai sprendimai aptariami per vaizdo ryšio sistemas, priklausančias JAV bendrovėms. Net Europos žiniasklaida didžiąja dalimi priklausoma nuo JAV reklamos technologijų.
Ši rizika paliečia ir saugumą. Ne vienas Europos politikas viešai pripažino, kad JAV gaminamos ginkluotės pirkimas gali tapti strateginiu silpnumu. Kai kurios valstybės jau atsisakė planų įsigyti amerikietiškus naikintuvus, baimindamosi, kad kritiniu momentu technologijos gali būti tiesiog nuotoliniu būdu išjungtos.
Skaitmeninė suverenitė – pasiekiamas tikslas
Nepaisant problemos masto, Europa turi realų kelią į skaitmeninę suverenitetą. Dauguma verslo programinės įrangos sprendimų, kuriais šiandien dominuoja JAV bendrovės, nėra technologiškai neįveikiami – priešingai, jie sukurti dar XX a. pabaigoje, o vėliau tapo monopolijų „užrakinti“.
Kai kurios Europos šalys jau ėmėsi veiksmų. Austrijos kariuomenė perėjo prie atvirojo kodo programinės įrangos, talpinamos Europos serveriuose. Vokietijos regionai atsisako JAV technologijų viešajame sektoriuje. Danijos mokyklos buvo įpareigotos atsisakyti JAV gamintojų nešiojamųjų kompiuterių. Prancūzija sukūrė savą vaizdo konferencijų sistemą viešajam sektoriui, o Europos Komisija vysto decentralizuotą, atvirojo kodo komunikacijos platformą.
Tai rodo, kad technologinė alternatyva egzistuoja – trūksta ne žinių, o politinės valios ir rinkos masto.
Giluminės kliūtys: rinka ir kapitalas
Didžiausia Europos problema – ne technologijos, o fragmentacija. Kiekviena ES valstybė turi savas taisykles, procedūras ir verslo standartus. Nors ES rinka apima apie 450 mln. vartotojų, startuoliams praktiškai neįmanoma greitai plėstis visoje Sąjungoje. Tarptautiniai vertinimai rodo, kad vidaus rinkos barjerai prilygsta daugiau nei 100 proc. muitui.
Antroji problema – kapitalas. Europos startuoliai neturi prieigos prie tokio masto investicijų ir kapitalo rinkų, kokias turi JAV bendrovės. Nors europiečiai turi milžiniškas santaupas, jos iki šiol beveik neveikia inovacijų naudai. Tačiau planai kurti bendrą ES finansavimo sistemą gali tai pakeisti.
Politinės valios klausimas
Lieka esminis klausimas – ar Europa ryšis ginti save politiškai. Apklausos rodo, kad dauguma europiečių nenori didesnės JAV įtakos ir nori stipresnės Europos. Tačiau dalis lyderių vis dar siūlo spręsti problemas mažinant reguliavimą, o ne stiprinant bendras taisykles.
Vis dėlto tikrasis kelias į skaitmeninę nepriklausomybę slypi ne standartų silpninime, o jų nuosekliame taikyme. Jei Europa ryžtųsi realiai įgyvendinti savo duomenų apsaugos ir konkurencijos teisę, ji galėtų nutraukti technologinių monopolijų dominavimą ir susigrąžinti kontrolę.
Skaitmeninė suverenitetas Europai nėra utopija. Tai politinis pasirinkimas – ir dabartinis momentas gali būti pats tinkamiausias jį padaryti.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
