Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad šalis nedalyvaus kare su Iranu ir neprisidės prie karinių operacijų Hormūzo sąsiauryje. Tokia pozicija žymi aiškų Berlyno atsiribojimą nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos regione.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Vokietijos vyriausybės atstovas pabrėžė, kad šis konfliktas nėra NATO karas ir kad Vokietija neketina siųsti karinių pajėgų. Panašią poziciją patvirtino ir gynybos ministras Borisas Pistorius, akcentuodamas diplomatinių sprendimų svarbą.
Kritika JAV strategijai
Friedrichas Merzas pastarosiomis dienomis vis atviriau kritikuoja JAV veiksmus. Pasak jo, didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad nėra aiškaus plano, kaip konfliktą greitai užbaigti.
Kancleris įspėjo, kad užsitęsęs karas gali turėti rimtų pasekmių Europai – nuo saugumo situacijos iki migracijos srautų ir energijos tiekimo.
Ekonominės pasekmės
Didėjanti įtampa jau daro poveikį Vokietijos ekonomikai. Kylančios naftos kainos gali stabdyti šalies ekonomikos atsigavimą ir didinti infliaciją.
Ekonomistai prognozuoja, kad jei konfliktas užsitęs, ekonomikos augimas gali dar labiau sulėtėti. Tai ypač svarbu Vokietijai, kuri siekia atsigauti po pastarųjų metų ekonominių sunkumų.
Politinis spaudimas
Merzas susiduria su sudėtinga politine situacija. Viena vertus, jis siekia išlaikyti gerus santykius su JAV, kita vertus – vidaus politika ir visuomenės nuomonė aiškiai prieštarauja kariniam įsitraukimui.
Apklausos rodo, kad dauguma Vokietijos gyventojų nepritaria šalies dalyvavimui konflikte su Iranu. Tuo pat metu stiprėja politinės jėgos, kurios kritikuoja Vakarų sankcijų politiką ir ragina mažinti įtampą.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
