ES valstybės narės perskirstė 34,6 mlrd. eurų sanglaudos politikos lėšų naujiems strateginiams prioritetams, siekdamos sustiprinti konkurencingumą, saugumą ir ekonominį atsparumą.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Nauji investicijų prioritetai ir jų mastas
Perskirstytos lėšos sudaro beveik dešimtadalį viso 2021–2027 m. sanglaudos politikos biudžeto. Didžiausia dalis – 15,2 mlrd. eurų – skirta konkurencingumui stiprinti, investuojant į inovacijas, strategines technologijas ir įgūdžių plėtrą.
Dar 11,9 mlrd. eurų nukreipta į gynybos pramonę, karinio mobilumo stiprinimą ir civilinį pasirengimą. Tai apima tiek infrastruktūros projektus, tiek gebėjimų stiprinimą reaguojant į krizes ir naujas grėsmes.
Papildomos investicijos taip pat skirtos socialinėms ir aplinkos sritims: 3,3 mlrd. eurų – prieinamam ir tvariam būstui, 3,1 mlrd. eurų – vandens išteklių atsparumui, o 1,2 mlrd. eurų – energetiniam saugumui ir dekarbonizacijai.
Lankstumas ir finansinės paskatos valstybėms narėms
Sanglaudos politika numato galimybę peržiūrėti investicijų planus įgyvendinimo laikotarpiu. 2025 m. vidurio peržiūra suteikė valstybėms narėms galimybę prisitaikyti prie pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių sąlygų bei nukreipti lėšas į naujus prioritetus.
Siekiant paskatinti tokį perskirstymą, buvo pasiūlytos finansinės paskatos. Programoms, kurios nukreipė didesnę dalį lėšų į strategines sritis, buvo taikomas didesnis išankstinis finansavimas ir didesnės ES kofinansavimo normos. Tai padėjo sumažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams ir užtikrinti didesnį likvidumą projektų pradžiai.
Be to, kai kuriems projektams buvo suteiktas ilgesnis finansavimo laikotarpis, leidžiantis efektyviau įgyvendinti investicijas. Ypatingos sąlygos taikytos regionams prie ES rytinių sienų, kurie susiduria su papildomais saugumo ir ekonominiais iššūkiais.
Investicijų poveikis ir įgyvendinimo perspektyvos
Perskirstytos lėšos bus naudojamos stiprinant technologinę nepriklausomybę, mažinant priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir skatinant žaliąją transformaciją. Investicijos taip pat orientuotos į darbo vietų kūrimą ir įgūdžių ugdymą, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir energetikos srityse.
Didelė dalis lėšų skirta infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams, pavyzdžiui, transporto tinklams ir energetikos jungtims. Tai padės gerinti ES reagavimo į krizes gebėjimus ir stiprinti bendrą saugumą.
Perskirstymas taip pat apima ilgalaikes socialines investicijas, tokias kaip būsto prieinamumo gerinimas ir vandens infrastruktūros modernizavimas, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi ir regioninę sanglaudą.
Įgyvendinus programų pakeitimus 25 valstybėse narėse, dabar pagrindinis dėmesys skiriamas projektų įgyvendinimui. Europos Komisija bendradarbiaus su nacionalinėmis ir regioninėmis institucijomis, siekdama užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą ir strateginių tikslų pasiekimą.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimą.*
