Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria transatlantinė afrikiečių vergų prekyba pripažįstama „didžiausiu nusikaltimu žmoniškumui“. Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu siekiant istorinio teisingumo ir platesnio tarptautinio dialogo dėl reparacijų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Rezoliuciją pasiūlė Gana, o ją palaikė 123 valstybės. Prieš balsavo trys šalys – Jungtinės Valstijos, Izraelis ir Argentina, o dar 52 valstybės, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Europos Sąjungos nares, susilaikė.
Raginimas atsiprašyti ir kompensuoti žalą
Dokumente valstybės raginamos ne tik pripažinti istorinius nusikaltimus, bet ir svarstyti oficialius atsiprašymus bei prisidėti prie reparacijų fondų. Konkrečios sumos nenurodomos, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti „konkretus žingsnis siekiant ištaisyti istorines skriaudas“.
Ganos prezidentas Johnas Mahama pabrėžė, kad sprendimas yra svarbus ne tik istorinei atminčiai, bet ir dabarties nelygybėms spręsti.
„Tai yra apsauga nuo užmaršties ir kartu atsakas į vergovės paliktas žaizdas“, – teigė jis.
Istorinė tragedija ir jos pasekmės
Skaičiuojama, kad nuo XVI iki XIX amžiaus apie 12–15 milijonų afrikiečių buvo prievarta išvežti į Ameriką ir paversti vergais. Daugiau nei du milijonai žmonių mirė dar kelionės metu.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad vergovės pasekmės jaučiamos iki šiol – per rasinę nelygybę, socialinę atskirtį ir ekonominį atsilikimą daugelyje pasaulio regionų.
Nesutarimai dėl reparacijų
Kai kurios valstybės nepritaria idėjai mokėti reparacijas, argumentuodamos, kad šiandieninės institucijos negali būti laikomos atsakingomis už istorinius veiksmus, kurie tuo metu nebuvo laikomi neteisėtais pagal tarptautinę teisę.
JAV atstovai taip pat kritikavo bandymus „hierarchizuoti“ nusikaltimus žmoniškumui, teigdami, kad tokie sprendimai gali būti politiškai jautrūs.
Platesnis kontekstas
Rezoliucija taip pat ragina grąžinti kolonijiniu laikotarpiu iš Afrikos išvežtas kultūrines vertybes – meno kūrinius, dokumentus ir kitus istorinius artefaktus.
Nors JT Generalinės Asamblėjos sprendimai nėra teisiškai privalomi, jie turi didelę simbolinę reikšmę ir gali formuoti tarptautinę politiką bei viešąją nuomonę.
Šis balsavimas laikomas dar vienu žingsniu stiprėjančio pasaulinio judėjimo už „reparacinį teisingumą“ kontekste.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautiniais žiniasklaidos šaltiniais.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
