Strateginis taikos susitarimas tarp Jungtinių Valstybių ir Irano išprovokavo rimtą politinę bei diplomatinę krizę Izraelyje, kur premjero Benjamino Netanyahu vyriausybė susiduria su precedento neturinčiu spaudimu. Tarptautiniai analitikai šį karą įvardija kaip strateginę katastrofą Izraeliui, kadangi šalis nepasiekė savo pagrindinių saugumo tikslų, o jos tarptautinė izoliacija tik pagilėjo. Padėtį dar labiau komplikuoja Europos Sąjungoje stiprėjančios diskusijos dėl galimų naujų sankcijų įvedimo Tel Avivui dėl jo atsisakymo nutraukti karines operacijas kaimyninėse teritorijose.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Netanyahu kritika ir karo rezultatai
Premjeras Benjaminas Netanyahu šalies viduje sulaukia griežtos kritikos iš opozicijos ir saugumo ekspertų, kurie kaltina jį nesugebėjimu apginti strateginių Izraelio interesų ir leidus Vašingtonui sudaryti sandorį su didžiausiu priešu – Teheranu. Karo pradžioje kelti tikslai visiškai sunaikinti Irano branduolinį potencialą ir apriboti jo įtaką regiono grupuotėms liko neįgyvendinti. Vietoj to, naujasis JAV ir Irano memorandumas faktiškai įteisino Teherano pozicijas ir netgi suteikė jam ekonominių privilegijų, o tai reiškia, kad Izraelis po ilgų kovų liko prie suskilusios taukšlės, patyręs milžiniškų nuostolių.
Šiuo metu Izraelio geopolitinės pozicijos yra pastebimai susilpnėjusios, nes pagrindinė sąjungininkė JAV pasirinko diplomatinį kelią su Iranu, palikdama Tel Avivą vieną spręsti įsisenėjusias saugumo problemas. Nepaisant to, B. Netanyahu bando demonstruoti tvirtybę ir viešai pareiškė, kad Izraelio ginkluotosios pajėgos neketina pasitraukti iš okupuotų Libano teritorijų, taip pat išliks Sirijoje bei Gazos Ruože. Toks radikalus užsispyrimas vertinamas kaip bandymas išlaikyti politinį veidą šalies viduje, tačiau tai dar labiau gilina konfliktą su tarptautine bendruomene ir didina saugumo rizikas prie šalies sienų.
ES sankcijų grėsmė ir tarptautinė izoliacija
Būtent šis oficialus B. Netanyahu pareiškimas, kad Izraelio pajėgos liks Libane, Sirijoje ir Gazoje, sukėlė didžiulį nepasitenkinimą Briuselyje ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl ES svarsto griežtesnes priemones. Europos Sąjungos lyderiai reikalauja visiško tarptautinės teisės laikymosi, suverenios Libano teritorijos gerbimo ir skubaus ugnies nutraukimo, o Tel Avivo atsisakymas paklusti šiems reikalavimams traktuojamas kaip tyčinis situacijos eskalavimas. Diskusijos dėl naujų sankcijų įvedimo rodo, kad Europos kantrybė baigiasi, o ekonominis bei diplomatinis spaudimas gali paveikti prekybinius ES ir Izraelio ryšius.
Jei Europos Sąjunga apsispręs imtis realių ribojimų, tai būtų stiprus smūgis Izraelio ekonomikai, kuri ir taip yra išsekinta ilgalaikių karinių veiksmų. Tarptautinė izoliacija, kuomet šalis praranda tiek JAV besąlygišką palaikymą, tiek rizikuoja partneryste su Europa, sukuria itin pavojingą precedentą. Kol B. Netanyahu vyriausybė tęsia savo bekompromisį kursą, politiniai apžvalgininkai prognozuoja, kad vidinis nepasitenkinimas Izraelyje tik augs, o visuomenė vis garsiau reikalaus politinės atsakomybės už patirtą strateginį pralaimėjimą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
