Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris Paryžiuje sukvietė dešimtis šalių į aukšto lygio susitikimą, skirtą aptarti tarptautinės jūrų saugumo misijos Hormūzo sąsiauryje kūrimą.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Siekiama atkurti laivybos saugumą
Susitikimas vyksta Eliziejaus rūmuose, dalyvaujant apie 30–40 valstybių atstovams. Pagrindinis tikslas – sukurti daugiašalę jūrų misiją, kuri užtikrintų saugią laivybą viename svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų.
Hormūzo sąsiauris buvo užblokuotas po konflikto tarp JAV, Izraelio ir Irano pradžios, o per jį įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos.
Europa imasi iniciatyvos be JAV
Svarbus šių derybų aspektas – Jungtinių Valstijų nedalyvavimas. Europos lyderiai pabrėžia, kad planuojama misija būtų „griežtai gynybinė“ ir skirta tik laivybos saugumui užtikrinti, o ne kariniams veiksmams.
Analitikai tai vertina kaip bandymą Europai veikti savarankiškiau saugumo srityje, reaguojant į įtemptus santykius su Vašingtonu.
Ekonominės pasekmės skatina veikti
Sąsiaurio uždarymas jau daro didelį poveikį pasaulio ekonomikai – kyla energijos kainos, didėja infliacija, trikdomos tiekimo grandinės. Tūkstančiai jūrininkų lieka įstrigę laivuose, o aviacijos sektorius susiduria su degalų trūkumu.
Europos lyderiai įspėja, kad situacija gali dar labiau pablogėti, jei laivybos maršrutai nebus greitai atkurti.
Misija priklausys nuo politinių susitarimų
Planuojama jūrų misija galėtų būti įgyvendinta tik po ilgalaikių paliaubų regione. Tam reikėtų tiek Irano, tiek JAV įsipareigojimų – užtikrinti, kad laivai nebus atakuojami ar blokuojami.
Nors karinis planavimas jau vyksta, pareigūnai pripažįsta, kad iniciatyva dar tik formuojama ir jos įgyvendinimas priklausys nuo geopolitinės situacijos raidos.
Šis straipsnis parengtas remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija.
Šaltinis: tarptautinė žiniasklaida
