Europos Audito Rūmai vertina, ar Europos Komisijos kovos su sukčiavimu strategija yra pakankamai veiksminga siekiant apsaugoti ES biudžetą.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, European Court of Auditors
Didelės sumos ir bendros atsakomybės
Europos Sąjungos biudžetas, kurio vertė siekia apie 200 mlrd. eurų per metus, finansuoja įvairias sritis – nuo infrastruktūros ir žemės ūkio iki mokslinių tyrimų ir regioninės plėtros. Dėl šios priežasties itin svarbu užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos tinkamai ir nebūtų prarandamos dėl sukčiavimo ar pažeidimų.
Už finansinių interesų apsaugą atsako tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės. Kovai su sukčiavimu taikomos prevencinės, aptikimo ir korekcinės priemonės, kurios apima rizikos vertinimą, duomenų analizę ir tyrimus.
Strategija ir nauji iššūkiai
Dabartinė kovos su sukčiavimu strategija, priimta 2019 metais ir atnaujinta 2023 metais, apima visą kovos ciklą – nuo prevencijos iki pažeidimų ištaisymo. Ji grindžiama septyniais pagrindiniais tikslais, įskaitant duomenų naudojimo gerinimą, bendradarbiavimo stiprinimą ir skaidrumo didinimą.
Tačiau sukčiavimo rizikos keičiasi. Didėjant biudžetui ir tobulėjant technologijoms, atsiranda sudėtingesni sukčiavimo modeliai. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas klastojant dokumentus, o tarptautinės operacijos apsunkina pažeidimų nustatymą.
Audito metu vertinama, ar strategija atitinka gerąją praktiką, ar numatytos priemonės yra veiksmingos ir kaip užtikrinamas jų įgyvendinimas. Galutinė ataskaita planuojama paskelbti artimiausiu metu.
Šio audito tikslas – padėti tobulinti ES finansinių interesų apsaugą ir prisidėti prie platesnės kovos su sukčiavimu sistemos stiprinimo.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Audito Rūmų pranešimą.*
