Europos Komisija paskelbė siūlomus atnaujintus ES apyvartinių taršos leidimų sistemos (ETS) kriterijus 2026–2030 metų laikotarpiui, kuriais siekiama suderinti pramonės konkurencingumą ir klimato neutralumo tikslus.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Naujieji kriterijai nulems, kokią dalį nemokamų taršos leidimų gaus Europos pramonės įmonės artimiausiais metais.
Europos Komisija teigia, kad vidutiniškai pramonė ir toliau nemokamai gaus apie 75 proc. jos išmetamų teršalų padengiančių leidimų.
Komisija žada daugiau lankstumo pramonei
Atnaujinti kriterijai parengti pagal ES ETS direktyvos reikalavimus ir bus taikomi nuo 2026 iki 2030 metų.
Komisija teigia pasinaudojusi visomis galimomis teisinėmis lankstumo priemonėmis siekdama sumažinti spaudimą Europos pramonei.
Ypatingas dėmesys skirtas pramonės elektrifikacijai. Keturiolikoje produktų kategorijų ir toliau bus įtraukiamos netiesioginės emisijos, susijusios su elektros naudojimu.
Pasak Komisijos, tai padidins tam tikrų sektorių etalonines vertes ir suteiks pramonei apie 4 mlrd. eurų papildomos finansinės naudos 2026–2030 metų laikotarpiu.
Sistema ir toliau bus grindžiama principu, kad daugiausia naudos gauna efektyviausi gamintojai. Nemokami leidimai apskaičiuojami pagal švariausiai veikiančių 10 proc. įrenginių rezultatus kiekviename sektoriuje.
ES siekia išlaikyti konkurencingumą ir spartinti dekarbonizaciją
Europos Komisija pabrėžia, kad ETS išlieka vienu svarbiausių ES klimato politikos instrumentų.
Pasak Briuselio, sistema jau padėjo sumažinti iškastinio kuro naudojimą, sustiprino energetinį atsparumą ir paskatino investicijas į atsinaujinančią energetiką bei mažai taršius sprendimus.
Kartu Komisija pripažįsta, kad pramonės sektorius vis aktyviau reiškia susirūpinimą dėl konkurencingumo ir investicijų Europoje.
Todėl iki 2026 metų liepos planuojama platesnė ETS sistemos peržiūra.
Komisija jau paskelbė ketinanti siūlyti sektorinius atsarginius kriterijus labiausiai paveiktiems sektoriams bei papildomas priemones tam tikriems pramonės procesams remti.
Planuojamas ir 30 mlrd. eurų investicijų fondas
Dar viena planuojama priemonė – vadinamasis ETS investicijų stiprinimo mechanizmas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kovą paskelbė apie 30 mlrd. eurų fondą, kuris būtų finansuojamas iš 400 mln. ETS leidimų.
Lėšos būtų skirtos pramonės dekarbonizacijos projektams finansuoti, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms bei energetiškai intensyviems sektoriams.
Komisija taip pat svarsto specialias paramos schemas pramonės šilumos sistemų pertvarkai ir kitoms technologijoms, kurioms reikalingi individualūs dekarbonizacijos sprendimai.
Atnaujinti ETS kriterijai dabar pateikiami keturių savaičių viešai konsultacijai ir ES valstybių narių svarstymui. Galutinis sprendimas turėtų būti priimtas iki 2026 metų birželio pabaigos.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimus.
