Jungtinių Valstijų valstybės departamentas oficialiai paviešino pasiūlymą skirti Kubai 100 milijonų dolerių tiesioginę humanitarinę pagalbą, jei salos komunistinė vyriausybė sutiks su „reikšmingomis reformomis“. Šis žingsnis žymi naują įtampos etapą D. Trumpo administracijos spaudimo kampanijoje, kuria siekiama destabilizuoti Havanos režimą ir paskatinti demokratinius pokyčius.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Pagalba su politinėmis sąlygomis ir platinimo mechanizmas
Remiantis Valstybės departamento pareiškimu, 100 mln. dolerių paketas yra skirtas tiesiogiai Kubos žmonėms, tačiau jis turi griežtas politines sąlygas – Havana privalo įsipareigoti vykdyti JAV patvirtintus valdymo pokyčius. Valstybės sekretorius Marco Rubio pabrėžė, kad anksčiau tokie pasiūlymai buvo teikiami privačiai, tačiau dabar jie paviešinti, kad Kubos vadovybė būtų tiesiogiai atsakinga savo piliečiams už pagalbos atmetimą. Siekiant išvengti lėšų patekimo į komunistinės vyriausybės rankas, JAV numatė, kad parama būtų platinama per Katalikų bažnyčią ir kitas „patikimas nepriklausomas humanitarines organizacijas“.
Šis pasiūlymas paskelbtas tuo metu, kai Kuba išgyvena gilią energetinę krizę, kurią dar labiau sustiprino JAV įvesta naftos blokada. Vašingtonas kaltina salos valdžią, kad ši „stovi kelyje“ į gyvybiškai svarbią pagalbą ir turtėja paprastų žmonių sąskaita, kol šalį krečia nuolatiniai elektros energijos tiekimo sutrikimai. JAV administracija taip pat pakartojo siūlymus remti „laisvą ir greitą palydovinį internetą“ saloje, siekiant padėti kubiečiams įveikti informacinę izoliaciją.
Havanos reakcija ir ekonominis spaudimas
Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas Parrilla griežtai atmetė JAV pareiškimus, pavadindamas juos „fabulomis“ ir „100 milijonų dolerių melu“. Kuba neigia gavusi bet kokius oficialius pasiūlymus ir pabrėžia, kad JAV pati sukūrė humanitarinę krizę sugriežtindama sankcijas ir blokuodama kuro tiekimą. Tuo tarpu D. Trumpo administracija toliau plečia sankcijų sąrašą, gegužės pradžioje pasirašius vykdomąjį potvarkį, nukreiptą prieš Kubos karinį konglomeratą GAESA ir asmenis, prisidedančius prie represijų.
Strateginis JAV tikslas išlieka tarptautinis Havanos izoliavimas, taikant antrines sankcijas net ir užsienio įmonėms ar finansinėms institucijoms, bendradarbiaujančioms su Kubos energetikos ar gynybos sektoriais. Nors humanitarinis pasiūlymas pateikiamas kaip „dosnus gestas“, tarptautiniai analitikai jį vertina kaip dalį didesnio politinio žaidimo, kuriuo bandoma pasinaudoti krizine situacija saloje ir priversti režimą daryti nuolaidas. Kol kas Havana demonstruoja pasipriešinimą, o tai reiškia, kad artimiausiu metu įtampa regione tik augs, palikdama Kubos žmones įkaitais tarp kietos Vašingtono politikos ir nepalenkiamos vietos valdžios.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
