Kuba pasirašė susitarimus dėl daugiau nei 300 bepiločių orlaivių įsigijimo iš Rusijos ir Irano. Šis stambaus masto ginkluotės ir technologijų pirkimas atskleidžia stiprėjančią karinę ašį tarp Havanos ir jos ilgalaikių tarptautinių sąjungininkų, nepaisant šaliai taikomų griežtų ekonominių sankcijų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Karinių ryšių stiprinimas ir strateginiai tikslai
Bepiločių orlaivių pirkimas iš dviejų valstybių, kurios pačios aktyviai naudoja ir vysto dronų technologijas, rodo Havanos siekį modernizuoti savo pasenusius gynybos pajėgumus. Nors Kuba išgyvena vieną sunkiausių ekonominių ir energetinių krizių šalies istorijoje, išteklių radimas tokio masto pirkiniui rodo, kad gynyba ir režimo saugumas išlieka absoliučiu vyriausybės prioritetu. Analitikai spėja, kad dalis sandorio vertės gali būti dengiama barteriniais mainais arba palankiomis ilgalaikėmis paskolomis, kurias Maskva ir Teheranas teikia siekdami išlaikyti savo geopolitinę įtaką arti JAV sienų. Šis sprendimas taip pat sutampa su padidėjusia įtampa salos viduje dėl kuro stygiaus ir dažnų elektros tinklo kolapsų.
Ekspertų vertinimu, iš Irano ir Rusijos perkami dronai tikriausiai bus skirti dvejopai paskirčiai – nuo žvalgybos iki taktinio stebėjimo. Rusijos ir Irano karinė pramonė pastaraisiais metais stipriai integravo savo gamybos grandines, o Kuba tampa patogia platforma šių technologijų demonstravimui Lotynų Amerikoje. Vašingtono diplomatiniai sluoksniai šį sandorį vertina kaip tiesioginę provokaciją, pažeidžiančią regioninį jėgų balansą. Tuo tarpu Kubos pareigūnai tradiciškai atkerta, kad šalis turi suverenią teisę plėtoti gynybinius ryšius su bet kuriomis pasaulio valstybėmis, siekdama užtikrinti savo nacionalinį saugumą prieš užsienio spaudimą.
Poveikis tarptautiniams santykiams regione
Daugiau nei 300 dronų įsigijimas užveria duris bet kokiam artimiausiam humanitariniam ar diplomatiniam dialogui su JAV, kuris trumpam buvo atsidūręs stebėtojų akiratyje. Toks masinis karinės technikos telkimas saloje sukuria papildomą riziką saugumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad įvairios Irano remiamos grupuotės naudoja panašius aparatus hibridiniuose konfliktuose kituose pasaulio kraštuose. Regiono šalys, įskaitant Kolumbiją ir Venesuelą, taip pat atidžiai analizuoja šį precedentą, galintį paskatinti naujas ginklavimosi varžybas Lotynų Amerikoje. ES diplomatai išreiškė susirūpinimą, kad lėšos, kurios galėtų būti skirtos gyventojų aprūpinimui maistu bei energija, nukreipiamos į karinį sektorių.
Tolimesnė situacijos raida priklausys nuo to, kaip greitai šie bepiločiai aparatai bus fiziškai pristatyti į Kubą ir pradėti eksploatuoti. Gali būti, kad JAV imsis papildomų jūrų ar oro kelių stebėjimo priemonių, kad užkirstų kelią nevaržomam ginkluotės tiekimui į Havaną. Šis sandoris aiškiai parodo, kad Kuba lieka tvirtai integruota į alternatyvų globalų politinį bloką, o jos strateginė partnerystė su Maskva ir Teheranu tik stiprėja esant tarptautinei izoliacijai. Tarptautinė bendruomenė stebės, ar šis pirkinys netaps pretekstu naujoms griežtoms ekonominėms sankcijoms, kurios dar labiau apsunkintų eilinių Kubos piliečių kasdienybę.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
