Šiandien Europos Komisija priėmė Trešimo veiksmų planą (angl. *Fertiliser Action Plan*) – strateginę iniciatyvą, skirtą paremti Europos ūkininkus, susiduriančius su drastiškai augančiomis trąšų kainomis bei jų trūkumu. Šis planas tiesiogiai prisidės prie maisto saugumo užtikrinimo bei Europos strateginio savarankiškumo stiprinimo, kartu išlaikant aukštus klimato ir aplinkosaugos tikslus.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Skubi finansinė parama ir trumpalaikės pagalbos priemonės ūkininkams
Pastarojo meto tiekimo sutrikimai bei kainų svyravimai tarptautinėse rinkose padidino spaudimą žemės ūkio sektoriui ir atvėrė ES pažeidžiamumą dėl išorinių veiksnių. Reaguodama į tai, Komisija dar prieš vasarą pasiūlys mobilizuoti žymias ES biudžeto lėšas žemės ūkio rezervui sustiprinti. Šis finansinės paramos paketas suteiks ūkininkams skubų likvidumą prieš ateinantį gamybos ciklą, kad jie galėtų laiku įsigyti reikiamą trąšų kiekį 2027 metų sezonui. Kadangi trąšos sudaro vidutiniškai 7 proc. visų ES ūkių sąnaudų, o javų augintojams ši dalis išauga net iki 16 proc., stabilios kainos yra kritiškai svarbios siekiant išvengti maisto kainų šuolio vartotojams.
Be tiesioginių išmokų, bus pristatytas specialus teisėkūros paketas, leisiantis valstybėms narėms maksimaliai lanksčiai panaudoti lėšas pagal dabartinius Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus. Tai apima naujos likvidumo schemos sukūrimą pinigų srautams gerinti, didesnį avansinių mokėjimų lankstumą bei stipresnes paskatas ekologinėms schemoms. Ūkininkai bus skatinami optimizuoti trąšų naudojimą, gerinti maistinių medžiagų valdymą ir pereiti prie tvarių alternatyvų, pasitelkiant sustiprintas Ūkių patariąsias tarnybas. Taip pat bus sušvelnintos Nitratų direktyvos įgyvendinimo taisyklės, pritaikant jas prie realių ūkininkavimo sąlygų, bei palengvintas digestato naudojimas.
Vietinės gamybos stiprinimas ir priklausomybės nuo importo mažinimas
Ilgalaikėje perspektyvoje Trešimo veiksmų planas orientuotas į ES priklausomybės nuo užsienio žaliavų mažinimą ir vietinės pramonės apsaugą nuo deindustrializacijos. Šiuo metu ES importuoja apie 30 proc. azoto trąšų poreikio, kurių gamyba yra itin imli energijai ir tiesiogiai priklauso nuo importuojamų gamtinių dujų kainų. Dar sudėtingesnė situacija yra fosforo sektoriuje, kur net 70 proc. ES poreikių patenkinama importuojant fosfatinę uolieną, kurios didžioji dalis išteklių yra sukoncentruota Maroke. Priklausomybę padidino ir tai, kad reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, ES įvedė griežtus ribojimus bei tarifus trąšų importui iš Rusijos ir Baltarusijos, kurios pavasario sezonu buvo vienos pagrindinių tiekėjų.
Norėdama paskatinti žiedinę ekonomiką, Europos Komisija rems europinių alternatyvų vystymą, įskaitant organines bei bio-biologines trąšas, dumblių biomasę, mikrobinius sprendimus bei azoto ir fosforo išgavimą iš nuotekų dumblo. Šiam tikslui bus aktyviai mobilizuojami ES sanglaudos fondai. Be to, siekiant didesnio rinkos skaidrumo, bus įkurta ES trąšų vertės grandinės partnerystė, sujungsianti gamintojus, ūkininkus ir valstybes nares politiniam dialogui. Komisija taip pat sustiprins Trąšų rinkos stebėjimo centro veiklą, vertins galimybes kurti strategines sezonines atsargas bei rengs bendrus pirkimus, kad apsaugotų ES žemės ūkį nuo ateities geopolitinių sukrėtimų.
Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos pranešimus.
