Vengrijos politinėje arenoje bręsta neeilinė institucinė krizė, šalies ministrui pirmininkui Péteriui Magyarui oficialiai išreiškus ketinimą inicijuoti šalies konstitucijos pataisas, skirtas dabartiniam prezidentui Tamásui Sulyokui nušalinti iš užimamų pareigų. Vyriausybės vadovas viešai pagrasino pakeisti pagrindinį šalies įstatymą po to, kai tarp dviejų aukščiausių valstybės pareigūnų kilusi politinė įtampa pasiekė kritinį tašką. Šis radikalus žingsnis iškart sulaukė didžiulio teisininkų bei tarptautinių stebėtojų dėmesio, kadangi bandymas keisti konstituciją konkretaus asmens nušalinimui rodo gilų Vengrijos valdžios institucijų susipriešinimą ir kelia klausimų dėl šalyje galiojančių teisinių mechanizmų efektyvumo.
Daugiau šia tema: Europos Sąjunga, Sąjungos viduje
Šiuo metu abi pusės atsisako eiti į kompromisus, o premjero šalininkai jau ruošia reikiamus teisinius projektus parlamentui.
Kodėl prireikė keisti konstituciją ir apmno impičmento problematiškumas
Pagrindinė priežastis, kodėl P. Magyarui prireikė siūlyti konstitucijos pakeitimus, užuot pasinaudojus standartine impičmento procedūra, yra susijusi su itin griežtais ir specifiniais šiuo metu Vengrijoje galiojančiais įstatymais. Pagal dabartinę Vengrijos konstituciją, prezidento impičmentas (nušalinimas) yra įmanomas tik tuo atveju, jei valstybės vadovas tyčia pažeidžia konstituciją ar kitus įstatymus vykdydamas savo pareigas, arba jei jis įvykdo tyčinį nusikaltimą. Politiškai motyvuotas nepasitikėjimas, nesutarimai su premjero vykdoma politika ar asmeniniai konfliktai teisiškai negali būti pagrindas pradėti impičmentą.
Be to, galiojantis impičmento procesas reikalauja itin aukšto politinio konsensuso – jį inicijuoti turi du trečdaliai parlamento narių, o galutinį sprendimą priima Vengrijos Konstitucinis Teismas, kuris vertina tik teisinius pažeidimus, o ne politinį tikslingumą. Todėl premjeras P. Magyaras, neturėdamas teisinio pagrindo apkaltinti T. Sulyoko nusikalstama veikla, nusprendė pasirinkti alternatyvų kelią – pakeisti pačią konstituciją. Įvesdamas naujus punktus, leidžiančius parlamentui supaprastinta tvarka nušalinti prezidentą dėl politinio nepasitikėjimo ar nesuderinamumo su vyriausybės tikslais, premjeras tikisi lengvai apeiti dabartinius teisinius saugiklius.
Politiniai motyvai ir galimos pasekmės šaliai
Šio konflikto esmė yra gili kova dėl valdžios ir institucijų kontrolės Vengrijoje. P. Magyaras siekia visiškos politinės kontrolės, o nepriklausomą ar kritišką poziciją užimantis prezidentas T. Sulyokas yra vertinamas kaip kliūtis vyriausybės sprendimams priimti. Analitikai pažymi, kad toks vienašališkas konstitucijos keitimas siekiant pašalinti konkretų neįtinkantį asmenį yra pavojingas teisinis precedentas, galintis dar labiau pabloginti Vengrijos įvaizdį tarptautinėje arenoje ir atnaujinti Briuselio kritiką dėl teisinės valstybės principų erozijos.
Jei P. Magyarui pavyks parlamente patvirtinti šias pataisas ir nuversti prezidentą, tai reikš dar didesnę valdžios centralizaciją vienose rankose. Opozicinės jėgos ir vietos teisininkų bendruomenė jau pasmerkė šią iniciatyvą, vadindamos ją „konstituciniu perversmu“, skirtu sunaikinti paskutinius valdžių padalijimo principo likučius šalyje. Tikėtina, kad artimiausiu metu šis procesas išprovokuos ne tik karštas diskusijas parlamente, bet ir masinius visuomenės protestus bei teisinius ginčus, kurie lems tolesnę Vengrijos politinės sistemos ateitį.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
