Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ėmėsi agresyvių diplomatinių veiksmų, siekdamas skubiai nutraukti aktyvius karo veiksmus Libane ir stabilizuoti degančius Vidurinius Rytus. Užkulisiuose pasirodant pranešimams apie itin įtemptus bei griežtus JAV vadovo pokalbius su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir intensyvias derybas su „Hezbollah“ tarpininkais, D. Trumpas oficialiai paskelbė, kad abi kariaujančios pusės pagaliau iš esmės pritarė JAV parengtam dalinių paliaubų planui ir susitarė nutraukti kovas. Šis pranešimas sukėlė didžiulį rezonansą pasaulyje, kadangi Baltieji rūmai šį susitarimą naudoja kaip strateginį pamatą platesniam tikslui – pasiekti galutinį susitarimą su Iranu.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Nepaisant šių skambių politinių pareiškimų aukščiausiame lygyje, realybė fronte išlieka dramatiška, o pasiektas susitarimas kol kas atrodo labai trapus.
Įtemptas dialogas su Netanyahu ir Trumpo ultimatumas
Informacija apie itin sunkų ir įtemptą D. Trumpo bei B. Netanyahu pokalbį visiškai atitinka realią įvykių dinamiką. JAV prezidentas, siekdamas greitų užsienio politikos pergalių, pradėjo daryti precedento neturintį spaudimą Izraelio vyriausybei, reikalaudamas sustabdyti karinę kampaniją Libane. Šaltinių teigimu, D. Trumpas panaudojo griežtą retoriką, leisdamas suprasti, kad JAV parama negali būti begalinė, jei Tel Avivas ignoruos Vašingtono strateginius interesus. Šis spaudimas privertė B. Netanyahu nuolaidžiauti ir sutikti su JAV pasiūlytu planu, nors Izraelio kariuomenė dar nebuvo pilnai pasiekusi visų deklaruotų tikslų šiauriniame fronte.
Savo ruožtu D. Trumpas iškart pasinaudojo šia nuolaida, kad viešai paskelbtų apie pasiektą susitarimą. Tai yra tipiška jo politinio stiliaus taktika – užfiksuoti diplomatinį laimėjimą savo vardu dar prieš tai, kai ant žemės bus suderintos visos techninės detalės. Vašingtonui šis žingsnis yra gyvybiškai svarbus, nes ramybės pažadas Libane yra tiesioginė korta D. Trumpo rankose derybose su Teheranu, siekiant priversti Iraną apriboti savo paramą regioniniams proksi-tinklams mainais į sankcijų sušvelninimą.
Situacija fronte: paliaubos popieriuje, kovos tikrovėje
Didžiausias iššūkis šiam D. Trumpo paskelbtam susitarimui yra tas, kad, nepaisant abiejų pusių oficialaus pritarimo JAV planui, realūs karo veiksmai Libano teritorijoje vis dar tęsiasi. Pranešimai iš varginamo regiono rodo, kad susirėmimai, artilerijos apšaudymai ir oro antskrydžiai įsibėgėja bei intensyvėja, abiem pusėms bandant pagerinti savo taktines pozicijas prieš galutinį ginklų nutildymą. Tai rodo gilią aklavietę: politinė valia susitarimui lyg ir yra, tačiau pasitikėjimo mechanizmų tarp Izraelio ir „Hezbollah“ visiškai nėra.
Saugumo ekspertai pabrėžia, kad šis „dalinių paliaubų planas“ susidurs su rimtomis įgyvendinimo problemomis. Lieka neaišku, kas kontroliuos „Hezbollah“ pajėgų atsitraukimą už Litanio upės ir kaip bus užtikrinta, kad Izraelis neatsinaujins antskrydžių kilus menkiausiam incidentui. Kol kas pranešimai apie sėkmingą susitarimą labiau tarnauja Donaldo Trumpo įvaizdžiui kurti, nei realiam taikos įvedimui, o artimiausios dienos parodys, ar šis diplomatinis spaudimas sugebės sustabdyti realų kraujo praliejimą Libane.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
