Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde ir vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone pristatė 25-ąją jubiliejinę metinę apžvalgą apie tarptautinį euro vaidmenį pasaulinėje finansų sistemoje. Duomenys rodo, kad 2025 m. ir 2026 m. pradžioje eurų valiuta fiksavo nuosaikų, bet stabilų augimą – jos bendra dalis tarptautiniuose rodikliuose pasiekė maždaug 20 % ribą, pamatiniu lygmeniu įtvirtindama antrąją svarbiausią vietą pasaulyje po JAV dolerio. Šis pasiekimas sutampa su istoriniu euro zonos plėtros etapu, kai prie valiutos sąjungos oficialiai prisijungė 21-oji narė – Bulgarija.
Daugiau šia tema: ES ekonomika ir finansai, ECB
Istoriniai rekordai: žaliosios obligacijos ir tarptautiniai įsipareigojimai
Analizuojamas laikotarpis eurų valiutai atnešė keletą pamatinių pergalių tarptautinėse rinkose:
“Rekordinis obligacijų išleidimas”: Tarptautinės skolos vertybinių popierių išleidimas eurais pasiekė aukščiausią lygį nuo valiutos sukūrimo pradžios, išaugdamas 30 % ir viršydamas 1,1 trilijono JAV dolerių (beveik 1 trilijoną eurų). Tokios pamatinės JAV technologijų korporacijos kaip „Alphabet“ („Google“ patronuojančioji bendrovė) ir „Amazon“ išleido rekordines obligacijų emisijas eurais (atitinkamai 13,25 mlrd. eurų ir 14,5 mlrd. eurų), siekdamos finansuoti savo dirbtinio intelekto (AI) bei duomenų centrų paveldo plėtrą Europoje.
“Lyderystė tvariame finansavime”: Euras pirmą kartą istorijoje aplenkė JAV dolerį ir tapo pagrindine valiuta pasaulinėje žaliojo bei tvaraus finansavimo obligacijų rinkoje, užimdama virš 41 % rinkos dalies (išlaidos siekė beveik 100 mlrd. JAV dolerių).
“Saugios užuovėjos statusas”: Dėl JAV administracijos vienašališkai įvestų muitų tarifų bei kilusios sumaišties aplink Grenlandiją, JAV doleris patyrė pamatines korekcijas, o euras kelis kartus suveikė kaip saugios užuovėjos valiuta (angl. *safe-haven currency*), fiksuodamas kur kas didesnį užsienio investuotojų susidomėjimą.
“Tarptautinių įsipareigojimų pamatas”: Remiantis naujais Europos investicijų pozicijos (IIP) rodikliais, užsienio investuotojų turimų euro zonos paveldo įsipareigojimų dalis eurais per dešimtmetį išaugo nuo 54 % iki 66 %.
Fragmentacijos grėsmės, skaitmeninis euras ir didėjanti konkurencija
Nepaisant pasiekimų, ECB pabrėžia, kad Europos politikai pamatiniu lygmeniu negali sau leisti užmigti ant laurų. Pasaulinėje paveldo arenoje stiprėja geopolitinė fragmentacija. Štai centrinių bankų susirūpinimas dėl geopolitinių rizikų paskatino neregėtą fizinio aukso supirkimo bangą – vien po 2022 m. Kinija nupirko per 350 tonų, Lenkija – 320 tonų, o bendra aukso dalis oficialiose rezervų atsargose (27 %) jau aplenkė tiek eurą (15 %), tiek JAV iždo obligacijas (22 %). Tiesa, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, Turkijos centrinis bankas buvo priverstas parduoti arba išskolinti 130 tonų aukso savo valiutai ginti ir pamatiniams energijos kaštams padengti.
Didžiausią iššūkį tradicinei sistemai meta technologinės pamatinių valiutų alternatyvos. Kinija aktyviai plečia savo skaitmeninį juanį (e-CNY) per „mBridge“ projektą, o jos tarpbankinių mokėjimų sistema (CIPS) fiksavo net 30 % aktyvumo šuolį iškart po karo Artimuosiuose Rytuose pradžios, kai dalis laivų už tranzitą Hormuzo sąsiauriu pradėjo pamatiniu būdu atsiskaityti juaniais arba kriptovaliutomis. Taip pat Rusijos rinkoje sankcijų apėjimui buvo paleistas specialus stablecoin žetonas „A7A5“, pamatiniu lygmeniu susietas su rubliu, per kurį pervesta virš 6 mlrd. dolerių.
Reaguodamas į tai, Eurosystemos pamatas paruošė ambicingą atsaką:
“Skaitmeninis euras”: Jei ES įstatymų leidėjai 2026 m. priims pamatinius teisės aktus, skaitmeninis euras, veikiantis kaip skaitmeninis grynųjų pinigų ekvivalentas kasdieniams atsiskaitymams, bus išleistas iki 2029 m..
“Didmeninių sandorių tokenizavimas”: Jau 2026 m. rugsėjį bus pradėti pirmieji bandymai, o per „Pontes“ iniciatyvą TARGET paslaugos bus sujungtos su paskirstytojo plano technologijomis (DLT).
“Greitųjų mokėjimų TIPS plėtra”: Prie sistemos jau sėkmingai prijungtos Švedijos ir Danijos kronos, o iki 2027 m. planuojama pamatiniu būdu integruoti tiesioginę jungtį su Indijos greitųjų mokėjimų karkasu.
“Pasaulinis EUREP likvidumo pamatas”: Atnaujintas ECB likvidumo mechanizmas užtikrina, kad užsienio centriniai bankai bet kada turės nuolatinę prieigą prie eurų likvidumo, o tai paveldo prasme drastiškai kelia užsienio investuotojų pasitikėjimą.
Apžvalgos pabaigoje pabrėžiama, kad valiutos tarptautinė ateitis tiesiogiai priklauso nuo ES įstatymų leidėjų pasiryžimo baigti kurti pamatines Kapitalo rinkų sąjungą, Užimtumo ir investicijų sąjungą bei užtikrinti pamatinių viešųjų gėrybių bendrą finansavimą, garantuojantį saugų ir likvidų ES viešosios skolos telkinį.
*Šis straipsnis parengtas remiantis oficialia Europos Centrinio Banko (ECB) 2026 m. metine ataskaita.*
