NATO viršūnių susitikimo užkulisiuose Ankaroje JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė skambų ir netikėtą pareiškimą, oficialiai pažadėdamas suteikti Ukrainai licenciją šalies viduje gaminti moderniausias „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemas. Šis žingsnis buvo pristatytas kaip atsakas į nuolatinius Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymus sustiprinti šalies oro erdvės gynybą nuo Rusijos balistinių raketų atakų. Vis dėlto, nors politinis signalas buvo garsus, reali pramoninė šio projekto įgyvendinimo mechanika kelia daugybę klausimų tarptautiniams gynybos ekspertams.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Licencijos nuosavybė, privatus sektorius ir Trumpo skubotumas
„Patriot“ priešraketinės gynybos sistemos technologijos ir intelektinė nuosavybė formaliai priklauso ne JAV vyriausybei, o privačioms Amerikos gynybos pramonės korporacijoms – „RTX Corporation“ (buvusi „Raytheon“), gaminančiai PAC-2 versijos raketas, ir „Lockheed Martin“, atsakingai už modernesnių PAC-3 raketų gamybą. JAV valstybės departamentas ir Baltieji rūmai atlieka tik reguliuotojo vaidmenį, prižiūrėdami ir patvirtindami šių karinių technologijų perdavimo ir licencijavimo užsienio valstybėms procesus pagal federalinius įstatymus.
Didžiausią nuostabą gynybos sektoriuje sukėlė paties D. Trumpo prisipažinimas, kad prieš paskelbdamas šį istorinį sprendimą spaudos konferencijoje Ankaroje, jis visiškai neinformavo pačių minėtų pramonės milžinių. JAV prezidentas tiesiog pareiškė: „Mes dar neinformavome kompanijų, bet viskas susidėlios gerai, esu tikras, kad jos bus sužavėtos“. Niujorko leidiniai ir kariniai analitikai tokį elgesį iškart pavadino „impulsyviu politiniu šou“, kurio tikslas buvo ne skubi reali pagalba, o noras mandagiai atsikratyti Kijevo spaudimo dėl amunicijos trūkumo, pasakant Zelenskiui: „Gamykite jas patys, nes mūsų pačių atsargos senka“.
Sudėtinga tiekimo grandinė ir pirmųjų raketų gamybos terminai
Vertinant realias gamybos perspektyvas, ekspertai sutaria, kad „Patriot“ sistemos sukūrimas yra vienas sudėtingiausių technologinių procesų pasaulyje, reikalaujantis specifinių mikroschemų, retųjų metalų ir itin aukštos kokybės komponentų, kuriuos gamina šimtai smulkesnių subrangovų pačiose JAV. Iki šiol Vašingtonas tokią išskirtinę licencijuotos gamybos teisę buvo suteikęs tik dviem savo artimiausioms sąjungininkėms, turinčioms dešimtmečių patirtį aukštųjų technologijų srityje – Japonijai ir Vokietijai. Norvegijos gynybos tyrimų instituto mokslininkai pabrėžia, kad net ir esant maksimaliam JAV politiniam spaudimui ir finansavimui, jokia šalis negali sukurti „Patriot“ gamybos linijos nuo nulio greičiau nei per kelerius metus.
Karinės pramonės analizė rodo, kad sėkmingiausio ir optimistiškiausio scenarijaus atveju – jei JAV korporacijos skubiai pasirašys sutartis, perkels dalį surinkimo technologijų į saugias vietas Vakarų Ukrainoje ar kaimyninėje Lenkijoje ir apmokys vietos inžinierius – pirmųjų Ukrainoje pagamintų raketų-perėmėjų išleidimo būtų galima tikėtis ne anksčiau kaip 2029–2030 metais. Be to, bet kokia būsima gamykla pačioje Ukrainos teritorijoje akimirksniu taptų pirmaeiliu Rusijos tolimojo nuotolio raketų ir dronų atakų taikiniu, todėl fizinė objektų apsauga pareikalautų papildomų gynybos išteklių. Šiuo metu D. Trumpo pareiškimas lieka labiau strateginiu signalu Maskvai apie ilgalaikį JAV nusiteikimą remti Ukrainos karinį suverenitetą, o ne sprendimu, galinčiu pakeisti oro gynybos situaciją fronte artimiausiais mėnesiais.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
