Augant miškų gaisrų rizikai visoje Europoje, Europos Komisija per ES Civilinės saugos mechanizmą padeda finansuoti ir koordinuoti rekordinio skaičiaus ugniagesių, orlaivių bei krizių valdymo ekspertų dislokavimą. Kadangi gaisrų sezonai žemyne tampa ilgesni, ankstesni ir labiau griaunantys, šių metų pasirengimo pamatas yra didžiausias nuo pat specialios išankstinio pajėgų išdėstymo programos pradžios 2022 m..
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Ugniagesių pajėgos didelės rizikos zonose ir nauja stotis Kipre
Šią vasarą 777 ugniagesiai iš 14 Europos šalių bus strategiškai iš anksto dislokuoti didžiausios rizikos pamatiniuose regionuose Kipre, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje. Kartu su jais valstybių narių tarnyboms pagalbą bet kurią akimirką pasiruošęs suteikti bendras ES gaisrų gesinimo laivynas, kurį sudaro 22 lėktuvai ir 5 helikopteriai. Šių metų paveldo orlaivių parko pasiskirstymas atrodo taip:
“Graikija ir Prancūzija”: po keturis vidutinius amfibinius lėktuvus, Prancūzija papildomai gaus vieną sraigtasparnį.
“Kipras, Italija, Kroatija, Ispanija”: Italija, Kroatija bei Ispanija turės po du vidutinius amfibinius lėktuvus, o Kipras – du lengvuosius lėktuvus (papildomai prie keturių orlaivių, finansuojamų per kitus ES instrumentus).
“Šiaurės Makedonija, Portugalija, Švedija”: po du lengvuosius lėktuvus.
“Čekija”: du sraigtasparniai.
“Rumunija ir Slovakija”: po vieną gaisrų gesinimo sraigtasparnį.
Siekdama dar labiau sustiprinti pasirengimą Viduržemio jūros regione, ES 2026 m. Kipre atidaro visiškai naują Europos regioninę gaisrų gesinimo stotį. Šis pamatas nuolat priglaus šešis gaisrų gesinimo orlaivius bei taps civilinės saugos specialistų mokymų bei pratybų centru, kur bus keičiamasi geriausia paveldo praktika bei ekspertinėmis žiniomis.
Visą parą veikianti stebėsena ir integruotas rizikos valdymas
Visą gaisrų sezoną ES Reagavimo į nelaimes koordinavimo centre (ERCC) ekspertai pamatiniu lygmeniu 24 valandas per parą stebės situaciją, naudodami meteorologinę bei mokslinę analizę. Informaciniam pamatui palaikyti bus naudojama Europos miškų gaisrų informacinė sistema, teikianti nuolatines prognozes, o ES palydovinės paslaugos, tokios kaip „Copernicus“, užtikrins operatyvų ekstremalių situacijų kartografavimą ir paveldo duomenų analizę tiesiogiai gelbėtojams vietoje.
Jei šalies pajėgų nepakanka, nukentėjusios valstybės gali pamatiniu pagrindu prašyti paramos per Civilinės saugos telkinį arba „rescEU“ – strateginį ES rezervą, kurio pirkimus bei išlaikymą pilnai finansuoja Briuselis. ES taip pat remiasi integruoto valdymo komunikacija, pristatyta 2026 m. kovo mėnesį. Šis karkasas apima visą ciklą – nuo kraštovaizdžio tvaraus valdymo, ekosistemų atkūrimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemų pamatų iki bendruomenių pasirengimo didinimo, siekiant sukurti ilgalaikį Europos atsparumą klimato krizei.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos oficialią informaciją.*
