Europos Komisija oficialiai priėmė 2026 m. Europos semestro pavasario paketą, kuriame pateikiamos pamatinės politikos gairės ES šalims narėms geopolitinio neapibrėžtumo, klimato iššūkių bei pragyvenimo išlaidų spaudimo sąlygomis. Šių metų strateginis karkasas, suderintas su Sąjungos konkurencingumo kompasu, didžiausią pamatą skiria žemyno konkurencingumo didinimui, strateginės autonomijos stiprinimui bei socialinės sanglaudos skatinimui, kartu griežtai išlaikant pamatinius fiskalinio tvarumo saugiklius.
Daugiau šia tema: Europos Komisija, PRESS CORNER EU
Fiskalinė priežiūra: sankcijos Bulgarijai, lengvatos energetiniam saugumui ir Šengeno kontekstas
Komisija pamatiniu lygmeniu įvertino šalių narių atitiktį ES fiskalinei sistemai, stebėdama 2025 ir 2026 metų grynųjų išlaidų augimą. Vertinant perviršinio deficito procedūrą (EDP), priimtas sprendimas rekomenduoti ES Tarybai visiškai nutraukti šią procedūrą Maltai. Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Austrija, Belgija, Suomija, Vengrija, Rumunija ir Slovakija pamatiniu vertinimu ėmėsi efektyvių veiksmų deficitui taisyti, todėl papildomų sankcijų joms netaikoma. Tuo tarpu atlikus pamatinių rodiklių analizę pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį, Komisija konstatavo, kad perviršinio deficito procedūros pradėjimas šiuo metu yra visiškai pagrįstas Bulgarijai.
Siekdama paskatinti pamatinius struktūrinius pokyčius, Komisija įvedė naują ribotą fiskalinį lankstumą. Šalys narės, kurios aktyviai investuoja į Europos energetinio saugumo stiprinimą ir spartina paveldo atsisakymą nuo iškastinio kuro, gali prašyti išplėsti esamos gynybos išlygos (angl. *National Escape Clause*) pamatų taikymą. Neperžengiant bendros 1,5 % BVP išlaidų ribos, energetinio atsparumo priemonėms, vykdomoms nuo 2026 m. vasario, bus taikomas specialus metinis 0,3 % BVP ir kaupiamasis 0,6 % BVP paveldo limitas 2026–2028 metų laikotarpiui.
Makroekonominiai disbalansai, būsto krizė ir socialinė konvergencija
Komisijos atlikta nuodugni pamatinių pilonų peržiūra parodė, kad makroekonominiai disbalansai paveldo prasme išnyko Graikijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje, kur pažeidžiamumas per pastaruosius metus reikšmingai sumažėjo. Italija, Vengrija ir Slovakija vis dar išgyvena pamatinius disbalansus, o Rumunijoje fiksuojami patys griežčiausi – perviršiniai disbalansai. Tuo tarpu po-programinės priežiūros ataskaitos patvirtino, kad Airija, Graikija, Kipras ir Portugalija pamatiniu lygmeniu išlaiko visišką gebėjimą grąžinti savo skolas. Kadangi Ispanija dar 2025 m. sėkmingai grąžino per 75 % gautos finansinės paramos, ji pirmą kartą pamatiniu pagrindu buvo visiškai išbraukta iš šio stebėsenos sąrašo.
Socialiniame pamatų sektoriuje Komisija pateikė atnaujintas užimtumo gaires, orientuotas į darbo vietų kokybės gerinimą ir pamatines investicijas į žmogiškąjį kapitalą, siekiant suderinti švietimą bei įgūdžius su darbo rinkos poreikiais. Gairėse didžiulis pamatas skiriamas kovai su skurdu ir paveldo socialine atskirtimi, prioriteto tvarka sprendžiant įsisenėjusią būsto krizę pagal Europos įperkamo būsto planą. Socialinės konvergencijos karkasas, įtrauktas į atnaujintą ekonominio valdymo sistemą ir išdėstytas 2026 m. Jungtinėje užimtumo ataskaitoje, pateikė gilią pamatinių iššūkių analizę devynioms šalims, įskaitant Lietuvą, Bulgariją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Latviją, Liuksemburgą, Rumuniją ir Suomiją. Pavasario paketo dokumentai dabar bus teikiami pamatiniam svarstymui bei patvirtinimui Eurogrupėje ir ES Taryboje.
*Šis straipsnis parengtas pagal Europos Komisijos oficialią Europos semestro medžiagą.*
