Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atvyko istorinio ir itin reto vizito į Pchenjaną, kur susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, demonstruodamas „ypatingą artumo jausmą“ tarp abiejų kaimyninių šalių. Ši aukšto lygio diplomatine misija simbolizuoja Pekino siekį atkurti ir sustiprinti strateginius ryšius su izoliuotu režimu, vėl grąžinant jį į savo tiesioginės įtakos orbitą. Tarptautinės politikos analitikai pažymi, kad viena pagrindinių šio vizito paskatų – Kinijos noras apriboti pastaruoju metu pastebimą ir sparčiai augančią Rusijos įtaką Pchenjanui, kartu ant derybų stalo grąžinant jautrų branduolinio ginklo klausimą.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Geopolitinė konkurencija su Rusija ir Pekino interesai
Nors viešai deklaruojama apie nepalaužiamą dviejų komunistinių valstybių draugystę ir susitarimus stiprinti dvišalius ryšius, užkulisiuose ryškėja Pekino nepasitenkinimas pernelyg artimu Pchenjano ir Maskvos kariniu bendradarbiavimu. Rusijai aktyviai perkant šiaurės korėjiečių amuniciją bei technologijas, Pchenjanas gavo tiesioginę finansinę bei politinę paramą iš Kremliaus, kas sumažino Kim Jong Uno režimo priklausomybę nuo Kinijos ekonominio koridoriaus. Xi Jinpingo vizitas yra aiškus signalas tiek Pchenjanui, tiek Maskvai, kad Kinija laiko Šiaurės Korėją savo išskirtinių geopolitinių interesų zona ir neketina užleisti lyderio pozicijų Rusijos Federacijai.
Kinijos strategai nuogąstauja, kad nekontroliuojamas karinių technologijų perdavimas iš Rusijos į Šiaurės Korėją gali destabilizuoti visą Rytų Azijos regioną, išprovokuojant dar didesnį JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos karinį aktyvumą prie Kinijos sienų. Todėl Pekinas siekia pasiūlyti Kim Jong Unui patrauklias ekonomines alternatyvas bei maisto ir energetinių išteklių tiekimą mainais į tai, kad Šiaurės Korėja išlaikytų tam tikrą distanciją nuo Maskvos avantiūrų ir suderintų savo užsienio politikos žingsnius su Kinijos komunistų partijos gairėmis.
Branduolinės programos klausimas ir derybų perspektyvos
Vienas iš esminių ir sudėtingiausių lyderių susitikimo darbotvarkės klausimų – Šiaurės Korėjos branduolinio arsenalas ir balistinių raketų kūrimo programos ateitis. Kinija oficialiai išlaiko poziciją, remiančią Korėjos pusiasalio denuklearizaciją ir taikos užtikrinimą dialogu, tačiau praktikoje naudoja Pchenjano branduolinę kortą kaip geopolitinį svertą derybose su JAV. Susitikimo metu Xi Jinpingas siekė išsiaiškinti tikruosius Kim Jong Uno planus dėl tolesnių ginkluotės bandymų, bandydamas įtikinti Šiaurės Korėjos lyderį nedidinti eskalacijos, kuri galėtų suteikti Vašingtonui pretekstą dislokuoti papildomas priešraketinės gynybos sistemas regione.
Ekspertai abejoja, ar šis vizitas privers Pchenjaną atsisakyti savo branduolinių ambicijų, kurias režimas laiko vieninteliu išlikimo garantu. Vis dėlto, pasiektas susitarimas koordinuoti saugumo politiką rodo, kad Kinija sėkmingai pademonstravo savo, kaip vyresniojo brolio, statusą, o Kim Jong Unas gavo reikalingas saugumo ir ekonominio stabilumo garantijas iš galingiausios regiono valstybės. Šis vizitas patvirtina, kad sprendžiant Šiaurės Korėjos saugumo klausimus, pagrindinis raktas išlieka Pekino, o ne Maskvos rankose.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
