Istorinis ir retas Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizitas Pchenjane baigėsi reikšmingu Pekino ir Šiaurės Korėjos strateginių ryšių sutvirtinimu, keičiančiu jėgų balansą Rytų Azijoje. Nors oficialiai deklaruojamas abipusis bendradarbiavimas, Pekinas pasinaudojo šia proga, kad padidintų savo politinį svorį Kim Jong Uno režimui, kartu demonstruodamas atsargumą dėl stiprėjančių Pchenjano ir Rusijos santykių. Ši auganti autoritarinių valstybių integracija akimirksniu sulaukė griežto atsako iš Tokijo – naujausiame Japonijos gynybos dokumente Kinija buvo oficialiai įvardyta kaip pati didžiausia ir rimčiausia grėsmė nacionaliniam bei regioniniam saugumui.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Xi Jinpingo vizito rezultatai: Pekino įtaka ir Maskvos šešėlis
Pagrindiniu Xi Jinpingo vizito Pchenjane pasiekimu tapo sėkmingas Kinijos ekonominio ir politinio dominavimo Šiaurės Korėjoje atkūrimas. Analitikai pažymi, kad Pekinas sugebėjo meistriškai išnaudoti šį susitikimą, kad subtiliai pastatytų į vietą Kim Jong Uną, kuris pastaruoju metu aktyviai ieškojo karinės bei technologinės paramos Maskvoje, mainais į amunicijos tiekimą Rusijos kariniams poreikiams. Xi Jinpingas aiškiai pademonstravo, kad nors Kinija išlieka pagrindine Šiaurės Korėjos saugumo ir išlikimo garante, ji netoleruos vienašališkų Pchenjano veiksmų, galinčių įtraukti regioną į nekontroliuojamą eskalaciją ar perleisti įtakos svertus Kremliui.
Derybų metu buvo pasiekti konkretūs susitarimai dėl prekybos srautų didinimo, humanitarinės pagalbos maistu bei energijos ištekliais tiekimo atnaujinimo, kas leis Kim Jong Uno režimui stabilizuoti šalies ekonomiką. Mainais už šią paramą Šiaurės Korėjos lyderis buvo priverstas patvirtinti įsipareigojimą koordinuoti savo užsienio politikos ir karinius žingsnius su Pekinu. Tai reiškia, kad branduolinių ginklų kūrimo ir raketų bandymų klausimais Pchenjanas turės labiau atsižvelgti į Kinijos raudonąsias linijas, o tai laikinai sumažina netikėtų karinių provokacijų tikimybę Korėjos pusiasalyje.
Japonijos atsakas: nauja gynybos doktrina ir Kinijos grėsmė
Tokie aktyvūs Kinijos diplomatiniai ir kariniai manevrai kaimynystėje sukėlė didžiulį susirūpinimą Japonijai. Naujausiame Tokijo išleistame oficialiame gynybos dokumente („Baltojoje knygoje“) užfiksuotas radikalus retorikos sugriežtinimas – Kinijos Liaudies Respublika jame tiesiogiai įvardijama kaip didžiausias saugumo rūpestis ir strateginis iššūkis visai Japonijos valstybei. Japonijos kariniai strategai pabrėžia, kad Pekino vykdoma agresyvi ekspansija Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, nuolatinis spaudimas Taivanui bei glaudūs ryšiai su Šiaurės Korėjos ir Rusijos režimais reikalauja iš esmės peržiūrėti šalies gynybinį potencialą.
Reaguodama į šias augančias grėsmes, Japonijos vyriausybė patvirtino planus paspartinti savo karinių pajėgų modernizavimą ir drastiškai didinti gynybos biudžetą iki 2 procentų nuo BVP, visiškai atsisakant po Antrojo pasaulinio karo vyravusio griežto pacifizmo principo. Dokumente numatytas tolimojo nuotolio raketų, galinčių suduoti atsakomuosius smūgius priešo teritorijoje, įsigijimas bei priešraketinės gynybos sistemų integracija kartu su JAV pajėgomis Ramiajame vandenyne. Tokijas taip pat ketina stiprinti karinį bendradarbiavimą su NATO šalimis ir Europos Sąjunga, siekdamas sukurti globalų demokratinių valstybių aljansą, galintį atgrasyti Pekino, Pchenjano ir Maskvos trišalės ašies ambicijas.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
