Kubos komunistų partija ir šalies parlamentas vienbalsiai patvirtino precedento neturintį skubios ekonomikos gelbėjimo paketą, kuris reiškia giliausią posūkį link laisvosios rinkos nuo pat 1959 metų revoliucijos laikų. Šis heretiškas žingsnis žengtas šaliai atsidūrus ant visiško ekonominio kracho ribos, kurį išprovokavo griežta Jungtinių Valstijų įvesta naftos blokada bei augantis tarptautinis spaudimas. Tuo pat metu Vašingtonas reikšmingai padidino statymus, pateikdamas oficialius federalinius kaltinimus ilgamečiam salos lyderiui Raūliui Castro dėl praeities karinių incidentų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Istorinis atvėrimas privačiam kapitalui
Havanos priimtas reformų paketas apima beveik 200 radikalių priemonių, skirtų drastiškai sumažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje ir pritraukti užsienio investicijas. Pagal naująją tvarką, užsienio investuotojams nebebus privaloma kurti bendrų įmonių su valstybe, bus leidžiama steigti dideles privačias bendroves, o privatūs asmenys bei užsienio subjektai galės įsigyti akcijų dalis valstybinėse įmonėse. Dar daugiau, reformos atveria duris privačiam nekilnojamojo turto vystymui ir leidžia privačių bankų veiklą sektoriuje, kuris anksčiau buvo griežtai monopolizuotas komunistinio režimo.
Nors Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canelis ir kiti lyderiai viešai tvirtina, kad šie žingsniai nereiškia socializmo atsisakymo ir yra įkvėpti Kinijos bei Vietnamo pavyzdžių, ekonomistai tai vadina visišku ekonominio modelio pasikeitimu. Salos vyriausybė buvo priversta pripažinti, kad gilią krizę sukelia ne tik išorinis embargas, bet ir pačios sistemos biurokratija bei sprendimų vilkinimas. Nepaisant ideologinės retorikos ir demonstratyvių šūkių apie socializmą, valstybės vadovai pripažino, kad be skubių struktūrinių pokyčių dabartinis režimas tiesiog nesugebės išlikti.
Humanitarinė katastrofa ir energetinis kolapsas
Šių reformų skuba tiesiogiai susijusi su katastrofiška kasdiene situacija saloje, kurią daugelis vietos gyventojų lygina su sunkiausiais laikotarpiais po Sovietų Sąjungos žlugimo. Kubos ekonomika pastaruoju metu traukėsi itin sparčiai, o elektros energijos deficitas pasiekė kritinę ribą, dėl ko vidutiniai kasdieniai elektros atsijungimai šalyje trunka net iki 20 valandų. Tokie ilgi elektros energijos tiekimo sutrikimai sukelia maisto produktų gedimą šaldytuvuose, provokuoja spontaniškus gyventojų protestus Havanos gatvėse ir visiškai paralyžiuoja minimalų verslo gyvybingumą.
Padėtį dar labiau aštrina kritinis būtiniausių išteklių trūkumas, sukėlęs realią humanitarinę krizę, apie kurią jau garsiai įspėja Jungtinių Tautų organizacija. Salos ligoninėse trūksta elementarių medicinos priemonių ir vaistų, o maisto produktų tiekimo grandinės yra visiškai sutrikusios. Nors šalies vadovybė dėl šių problemų kaltina sausio mėnesį JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestą visišką degalų tiekių blokadą, patys Kubos gyventojai vis labiau skeptiškai vertina valdžios pažadus ir baiminasi, kad naujos rinkos priemonės gali būti pavėluotos.
JAV kaltinimai Raūliui Castro ir politinis spaudimas
Vykstančių ekonominių transformacijų fone drastiškai aštrėja politinis konfliktas tarp Havanos ir Vašingtono, kurį dar labiau pakurstė nauji teisiniai JAV žingsniai. Jungtinių Valstijų teisėsauga oficialiai pateikė kaltinimus 95 metų sulaukusiam buvusiam Kubos prezidentui Raūliui Castro. Kaltinimai yra tiesiogiai susiję su senu 1996 metų incidentu, kuomet Kubos karinės oro pajėgos numušė du civilinius lėktuvus, priklausiusius humanitarinei organizacijai iš Majamio, kas Vašingtono akyse išlieka neatleistinu nusikaltimu.
Šis teisinis smūgis rodo, kad D. Trumpo administracija siekia ne tik ekonominio Kubos palaužimo, bet ir visiško politinio elito pasikeitimo saloje, atvirai demonstruodama netoleranciją senajai komunistų gvardijai. JAV viceprezidentas JD Vance’as spaudos konferencijoje patvirtino, kad Vašingtonas atidžiai stebi Kubos veiksmus ir priimamus sprendimus, kad nustatytų tolimesnę savo strategiją. Nors JAV palaiko neoficialius kontaktus su Havanos atstovais, Baltieji rūmai aiškiai leidžia suprasti, kad sankcijų švelninimas ir santykių pagerėjimas bus įmanomas tik tuo atveju, jei Kuba priims protingus sprendimus ir pradės realią politinę transformaciją.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
