Strategiškai svarbiame Persijos įlankos regione vėl prasidėjo pavojinga eskalacija – Iranas oficialiai paskelbė dar kartą visiškai uždarantis Hormūzo sąsiaurį komercinei laivybai. Teheranas šio žingsnio ėmėsi reaguodamas į nesiliaujančius Izraelio karinius smūgius Libano teritorijoje, kurie, Irano teigimu, šiurkščiai pažeidė neseniai pasiektą susitarimo memorandumą bei paliaubas. Šis sprendimas buvo priimtas likus vos kelioms valandoms iki planuotos JAV ir Irano taikos derybų pradžios Šveicarijoje, o situaciją dar labiau pakurstė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad Iranas neturi teisės apmokestinti sąsiaurio, tačiau tai daryti gali pati Amerika.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Sąsiaurio blokada dėl Izraelio veiksmų Libane
Naujausias Irano sprendimas užblokuoti vieną svarbiausių pasaulio naftos gabenimo arterijų tapo tiesiogine atsako priemone į Izraelio vykdomas karines operacijas. Nepaisant tarptautinių pastangų išlaikyti paliaubas, Izraelio aviacija ir kariuomenė pratęsė intensyvius smūgius Pietų Libane, per kuriuos žuvo mažiausiai 16 žmonių, o vietos nevyriausybinės organizacijos griežtai pasmerkė išpuolius prieš medicinos personalą. Teheranas pareiškė, kad kadangi JAV nesugeba arba nenori suvaldyti savo pagrindinio sąjungininko veiksmų, pasirašytas supratimo memorandumas praranda prasmę, o sąsiaurio uždarymas yra teisėta gynybinė priemonė prieš regiono militarizaciją.
Ši blokada akimirksniu sukėlė sumaištį pasaulinėse rinkose ir logistikos grandinėse, nes laivybos kompanijos buvo priverstos stabdyti naftos tanklaivių judėjimą arba ieškoti alternatyvių, kur kas ilgesnių ir brangesnių maršrutų aplink Afriką. Vakarų saugumo analitikai pažymi, kad toks staigus ir vienašališkas Irano žingsnis rodo, jog Teheranas naudoja Hormūzo sąsiaurį kaip pagrindinį svertą geopolitiniame žaidime, siekdamas daryti spaudimą Vašingtonui. Tuo tarpu situacija pačiame Libane išlieka kritinė, nes Izraelis demonstratyviai ignoruoja raginimus nutraukti ugnį, tvirtindamas, kad taip naikina teroristinę infrastruktūrą, kas galutinai griauna bet kokį stabilumo pamatą.
Donaldo Trumpo pretenzijos į jūrų rinkliavas
Į šį Irano demaršą žaibiškai ir itin neįprastu būdu sureagavo JAV prezidentas D. Trumpas, kurio pareiškimai dar labiau supurtė tarptautinės teisės ekspertus. Baltųjų rūmų vadovas griežtai perspėjo Teheraną ir pažadėjo, kad Iranui niekada nebus leista rinkti jokių jūrų mokesčių ar mokesčių už plaukiojimą Hormūzo sąsiauriu iš tarptautinių laivų. Tačiau iškart po to D. Trumpas pridūrė sensacingą teiginį, kad Jungtinės Valstijos turi pilną moralinę ir karinę teisę pačios įvesti bei rinkti tokias rinkliavas, nes būtent Amerikos karinės jūrų pajėgos jau daugelį dešimtmečių užtikrina saugumą ir laivybos laisvę Persijos įlankoje.
Ši D. Trumpo retorika atspindi jo komercinį požiūrį į globalią geopolitiką ir saugumo aljansus, kur už Amerikos teikiamą apsaugą kitos šalys privalo susimokėti. JAV prezidento teigimu, jei tarptautinė bendruomenė ir didžiosios naftą importuojančios valstybės nori, kad JAV laivynas rizikuotų ir saugotų strateginius kelius nuo Irano minų ar užpuolimų, jos turi prisidėti prie šių operacijų finansavimo per specialią rinkliavų sistemą. Nors tokie siūlymai prieštarauja Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijai, garantuojančiai laisvą tranzitą per tarptautinius sąsiaurius, Vašingtonas leidžia suprasti, kad yra pasiruošęs perrašyti taisykles savo naudai.
Įtampa Šveicarijoje prieš prasidedant deryboms
Nepaisant dramatiško sąsiaurio uždarymo ir aštrių politinių pareiškimų, abiejų šalių diplomatiniai kanalai visiškai nenutrūko – Irano delegacija jau oficialiai atvyko į Šveicariją, kur turi prasidėti tiesioginis derybų raundas su JAV atstovais. Šveicarijos vyriausybė, veikianti kaip tradicinė tarpininkė, patvirtino, kad abi pusės vis dar ketina sėsti prie derybų stalo, nors prasidedantis dialogas vyks pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Pagrindinis susitikimo tikslas buvo sureguliuoti naftos eksporto sankcijų klausimus, tačiau dabar darbotvarkę visiškai diktuoja karinė krizė ir reikalavimai nedelsiant atverti Hormūzo vandenis.
Šalių pozicijos prieš prasidedant diskusijoms išlieka maksimaliai sugriežtintos ir bekompromisės. JAV delegacija reikalauja besąlygiško ir nuolatinio laivybos blokados nutraukimo, grasindama visiškai nutraukti derybų procesą ir atnaujinti masines ekonomines nuobaudas, jei Iranas neatsuks atgal savo sprendimo. Tuo tarpu Teherano atstovai laikosi pozicijos, kad sąsiaurio deblokavimas yra tiesiogiai susijęs su Izraelio agresijos sustabdymu Libane ir reikalauja iš Vašingtono realių garantijų, jog jų regioniniai interesai nebus ignoruojami. Šis diplomatinis susidūrimas Šveicarijos kalnuose parodys, ar pavyks rasti kompromisą, kol Persijos įlankos krizė neperaugo į didelio masto karinį konfliktą.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
