Praėjus lygiai dešimtmečiui po lemtingo referendumo, „Brexit“ tema vėl atsidūrė Didžiosios Britanijos ir visos Europos žiniasklaidos bei politinių debatų centre. Naujojo premjero Andy Burnhamo atėjimas į valdžią ir visuomenės nusivylimas ekonominėmis pasitraukimo pasekmėmis išprovokavo naują diskusijų bangą apie Londono ir Briuselio santykių ateitį. Nors kalbos apie galimą Jungtinės Karalystės sugrįžimą į Europos Sąjungą tampa vis garsesnės, ekspertai perspėja apie žiaurią teisinę bei politinę realybę – net jei sugrįžimas įvyktų, šalis nebeturi jokių šansų susigrąžinti turėtų išskirtinių privilegijų.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Kodėl „Brexit“ tema vėl dominuoja spaudoje?
Pagrindinė tokio didelio dėmesio priežastis yra akivaizdus ekonominis sąstingis ir pažadėtos „Brexit“ naudos nebuvimas, ką šiandien pripažįsta net dalis buvusių pasitraukimo šalininkų. Karalystė susiduria su rimtais prekybos trikdžiais, darbo jėgos trūkumu ir investicijų mažėjimu, o tai tiesiogiai siejama su pasitraukimu iš ES bendrosios rinkos. Naujasis premjeras Andy Burnhamas, kuris praeityje atvirai baiminosi šio žingsnio, dabar yra spaudžiamas visuomenės imtis skubių veiksmų šiai situacijai taisyti.
Kitas svarbus faktorius – dramatiškas kartų ir visuomenės nuomonės lūžis. Naujausios apklausos rodo, kad net trys iš penkių Z kartos britų šiandien reikalauja naujo balsavimo dėl sugrįžimo į Europos Sąjungą. Jaunoji karta, kuri nedalyvavo 2016 metų referendume, jaučia, kad „Brexit“ apribojo jų galimybes laisvai keliauti, studijuoti ir dirbti Europoje, todėl politinis spaudimas ieškoti kelių atgal į Briuselį tik stiprės.
Sugrįžimo realumas ir prarastos Londono lengvatos
Nepaisant augančio visuomenės noro, pilnavertis Jungtinės Karalystės sugrįžimas į ES artimiausiu metu išlieka mažai tikėtinas dėl sudėtingų teisinių procedūrų. Sugrįžimo procesas reikštų, kad Londonas turėtų vėl iš naujo praeiti visą oficialią stojimo procedūrą kaip visiškai nauja šalis kandidatė. Tam reikėtų visų dabartinių ES valstybių narių vienbalsio pritarimo, o tai, įvertinus praeities skyrybų procesus, sukeltų ilgus metus trunkančias politines derybas.
Didžiausią tašką šioje diskusijoje deda teisės ir politikos ekspertai, analizuojantys galimas stojimo sąlygas. Jie vieningai tvirtina, kad Jungtinei Karalystei jokiu būdu nebebus suteiktos tos išskirtinės lengvatos ir nuolaidos, kuriomis ji naudojosi iki 2020 metų. Tai reiškia, kad naujas stojimas vyktų bendromis sąlygomis:
Šaliai greičiausiai tektų įsipareigoti ateityje įsivesti eurą, kas britų politikoje vis dar yra tabu.
Londonas prarastų savo garsiąją biudžeto nuolaidą (vadinamąjį britų ribatą), kurią dar praėjusiame amžiuje išsikovojo Margaret Thatcher.
Karalystė turėtų besąlygiškai prisijungti prie Šengeno zonos ir priimti visas bendrąsias ES taisykles be jokių išimčių teisingumo ar vidaus reikalų srityse.
Žinodamas šias sąlygas, naujasis premjeras Andy Burnhamas greičiausiai nesieks pilnavertės narystės atstatymo, o bandys derėtis dėl naujo, glaudesnio ekonominio modelio, panašaus į Norvegijos ar Šveicarijos variantą, siekiant sušvelninti pasekmes verslui, bet neperžengiant politinių raudonųjų linijų.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
