Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai patvirtino šalies Saugumo tarnybos (SBU) parengtą keturiasdešimties dienų trukmės specialiąją poveikio operaciją, kurios tikslas – daryti maksimalų spaudimą agresorei valstybei ir priversti Maskvą siekti taikos. Šis sprendimas priimtas po sėkmingų Ukrainos reidų ir tolimojo nuotolio dronų smūgių, sukėlusių degalų krizę dešimtyse Rusijos regionų. Tuo pat metu Vakarų žvalgybos šaltiniai pradėjo skambinti pavojaus varpais dėl faktuose fiksuojamų indikacijų, kad Rusija, patirdama spaudimą fronte, planuoja karines bei hibridines provokacijas prieš Lenkiją ir Baltijos šalis.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
SBU keturiasdešimties dienų planas ir jo uždaviniai
Prezidento Volodymyros Zelenskio pasirašytas įsakymas dėl keturiasdešimties dienų poveikio kampanijos buvo suformuotas po skubaus susitikimo su SBU vadovu generolu majoru Yevhenu Khmara. Operacijos esmė – suintensyvinti ir sinchronizuoti Ukrainos kuriamų tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgius bei taikyti vadinamąją „vidutinio ir ilgo nuotolio sankcijų“ strategiją tiesiogiai Rusijos teritorijoje. Šiomis priemonėmis siekiama visiškai paralyžiuoti Rusijos naftos perdirbimo pramonę, karinius aerodromus bei tiekimo mazgus, taip priverčiant Kremlių suprasti, kad karo tęsimas atneš nepakeliamų nuostolių pačios Rusijos infrastruktūrai.
Ukrainos specialiųjų operacijų centras „Alpha“ jau dabar demonstruoja aukščiausią efektyvumą naikinant priešo techniką, o naujasis planas suteikia teisinį bei strateginį pagrindą dar agresyvesniems veiksmams giliame užnugaryje. Kijevas neslepia, kad ši suderinta puolimo banga yra atsakas į Rusijos atsisakymą sėsti prie tiesioginių taikos derybų stalo ir bandymą vilkinti konfliktą. Strategai tikisi, kad per ateinančias keturiasdešimt dienų suduoti smūgiai privers Rusijos politinį elitą pakeisti savo poziciją prieš artėjantį tarptautinį geopolitinį sezoną.
Žvalgybos įspėjimai dėl provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje
Kol Ukraina didina spaudimą Maskvai, Latvijos bei kitų NATO šalių saugumo tarnybos oficialiai pranešė fiksuojančios požymius, kad Rusija ruošiasi netikėtoms karinėms provokacijoms prieš Baltijos valstybes ir Lenkiją. Analitikai pabrėžia, kad tai nebūtų pilno masto konvencinė invazija, kadangi Rusijos kariuomenė šiuo metu neturi tam laisvų pajėgumų, o hibridinio pobūdžio išpuoliai, skirti išbandyti NATO vienybę bei Aljanso reakcijos greitį. Kremlius gali panaudoti paklydusias raketas, provokacinius dronų skrydžius pasienio zonose arba organizuoti diversijas prieš strateginę infrastruktūrą Vakarų šalyse.
Teiginiai, kad Rusija pradeda akivaizdžiai pralaimėti karą, moksliškai ir taktiškai vertinami kaip per ankstyvi, tačiau faktas, kad Rusijos pažanga Ukrainoje visiškai įstrigo, yra neginčijamas. Būtent šis strateginis aklavietės jausmas ir sėkmingi Ukrainos dronų išpuoliai prieš Maskvos bei Sankt Peterburgo rajonus verčia Vladimirą Putiną panikuoti bei ieškoti alternatyvių būdų perimti iniciatyvą. Vakarų kariniai ekspertai perspėja, kad artėjantis NATO viršūnių susitikimas Ankaroje yra kritinis laikotarpis, kai Maskva aktyviausiai bandys horizontaliai eskaluoti konfliktą į kaimynines šalis, siekdama priversti Europą nutraukti paramą Ukrainai.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
