Persijos įlankoje po kelias dienas trukusios intensyvios karinės eskalacijos pasiektas trapus proveržis – JAV ir Iranas susitarė laikinai nutraukti abipusius karinius smūgius, pasirodžius oficialiems pranešimams apie prasidedantį naują derybų etapą. Vašingtonas patvirtino, kad abi pusės sustabdė antskrydžius, siekdamos „atsisakyti“ tolesnių vienašališkų karinių veiksmų, kurie pastarosiomis dienomis stipriai apgadino regiono infrastruktūrą. Visgi situacija išlieka įkaitusi, nes Teheranas derybų fone viešai iškėlė griežtą reikalavimą perimti visišką Hormūzo sąsiaurio kontrolę, o ekspertai pabrėžia, kad būtent ankstesnio memorandumo spragos leido kilti šiai krizei.
Daugiau šia tema: Pasaulio naujienos, Už Sąjungos ribų
Tiesos paieškos: kuriam laikui sustabdytas ugnies keitimasis?
Prieštaringi pranešimai žiniasklaidoje atspindi itin dinamišką situaciją Persijos įlankoje, kur kariniai veiksmai akimirksniu keičia diplomatinius susitarimus. Oficialūs Baltųjų rūmų ir Teherano šaltiniai patvirtina, kad tiesa šiuo metu yra politinio kompromiso pusėje – po virtinės prekybinių ir karinių smūgių, kurie grasino visiškai sužlugdyti laikinąjį taikos susitarimą, abi pusės oficialiai sutiko padaryti pauzę ir sustabdyti antskrydžius. Šis ugnies nutraukimas yra tiesiogiai susietas su pasirengimu naujam diplomatinių derybų raundui, kuriame bus bandoma išgelbėti subyrėjusį taikos procesą.
Nors ginklai laikinai nutilo, regiono saugumo ekspertai išlieka skeptiški dėl šių paliaubų ilgaamžiškumo. Ankstesnių dienų konfliktas parodė, kad bet koks incidentas su komerciniais laivais ar lokali dronų ataka gali akimirksniu vėl išprovokuoti masinius JAV atsakomuosius bombardavimus prieš Irano pakrantės objektus. Šis žingsnis vertinamas tik kaip taktinis atokvėpis, leidžiantis abiem pusėms įvertinti patirtus nuostolius ir pasiruošti pozicijas prie derybų stalo, kol kariniai laivai įlankoje išlaiko aukščiausią kovinę parengtį.
Irano reikalavimai ir ankstesnio memorandumo spragos dėl Hormūzo
Naujausios įtampos ašimi tapo oficialus Teherano pareiškimas, kuriame šalis kategoriškai reikalauja pripažinti jos išskirtinę teisę kontroliuoti ir prižiūrėti laivybą strateginiame Hormūzo sąsiauryje. Iranas argumentuoja, kad sąsiauris ribojasi su jo teritoriniais vandenimis, todėl šalis privalo turėti suverenias galias reguliuoti komercinių laivų srautus, siekiant užkirsti kelią tariamoms užsienio valstybių provokacijoms. JAV ir jos sąjungininkai Persijos įlankoje šį reikalavimą griežtai atmeta, teigdami, kad sąsiauris yra tarptautinis vandens kelias, kuriam galioja visiškos laisvos laivybos principas.
Kariniai bei teisiniai analitikai pabrėžia, kad ši krizė kilo dėl to, jog ankstesnis JAV ir Irano susitarimo memorandumas buvo suformuluotas pernelyg plačiai ir dviprasmiškai. Ankstesniame dokumente nebuvo tiksliai ir detaliai aprašytas teisinis Hormūzo sąsiaurio statusas bei abiejų pusių karinio jūrų laivyno elgesio protokolai derybų laikotarpiu. Šis teksto neapibrėžtumas leido Vašingtonui tikėtis visiško Irano pajėgų neveiklumo, o Teheranas dokumentą interpretavo kaip leidimą tęsti agresyvias „patikros misijas“, kas galiausiai ir išprovokavo abipusius karinius smūgius, sugriovusius pirmines paliaubas.
Šis straipsnis parengtas pagal tarptautinės žiniasklaidos pranešimus.
